Baltarusijos fundaciniai mitai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė versus Partizanų Respublika

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Baltarusijos fundaciniai mitai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė versus Partizanų Respublika
In the Book:
Vėliau paskelbta lietuvių kalba leidinyje: Atminties kultūrų dialogai Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos (ULB)erdvėje / sudarytojai Alvydas Nikžentaitis, Michał Kopczyński. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. P. 147-155
Keywords:
LT
18 amžius; Baltarusija (Belarus); Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Kolektyvinė atmintis / Collective memory; Kultūrinis identitetas / Cultural identitity.
Summary / Abstract:

LTPrancūzų filosofas ir istorikas Ernestas Renanas, 1882 m. Sorbonoje skaitydamas vėliau dažnai cituotą paskaitą „Qu’est-ce qu’une nation?“ („Kas yra tauta?“), tautą pavadino atminimo bendryste. Jo nuomone, tą „likimo bendrystę“, kuri vis labiau ėmė ryškėti XVIII a. pabaigoje, sudaro ne kalba, ne rasė, ne religija, ne teritorija, ne kariniai interesai, o bendros praeities pripažinimas. „Bendras praeities šlovės ir gailestavimo palikimas, bendra ateities programa; tai, kad bendrai kentėta, džiaugtasi, dėl ko viltasi - yra didesnė vertybė nei bendri muitai ir bendros sienos (...)“. Vadinasi, kolektyvinė atmintis atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant bendrystės tapatybę. Tai galima suprasti kaip naratyvų ir su jais susijusių vaizdų, kuriuos Pierre Nora pavadino atminimo vietomis, sistemą. Didžiausią poveikį darančios atminimo vietos yra tautiniai mitai, nes jie „tautinei minčiai teikia tautinį archetipą (imago), „gyvavaizdį“, „tautiškumui suteikdami materialų pavidalą“; „jie tikrąja to žodžio prasme įkūnija tautą“. Nepriklausomoje Baltarusijoje egzistuoja du tarpusavyje konkuruojantys mitai, ir abu pretenduoja būti svarbiausia baltarusių tautos kūrimosi sudedamąja dalimi.Oficialioji istorijos ir atminimo politika, sekdama sovietine tradicija, stilizuoja pergalę prieš vokiečių okupantus Antrajame pasauliniame kare ir ypač Baltarusijos, kaip Partizanų Respublikos, mitą, paversdama j į šiuolaikinės baltarusių tautos susikūrimo mitu. O tautiškai nusiteikusi opozicija Baltarusijos valstybingumo ir tautos šaknis mato Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Aiškiai matome, jog šie mitai baltarusių tautą lokalizuoja skirtinguose istoriniuose kontekstuose. Pagal LDK mitą Baltarusija ir baltarusiai yra Vakarų Europoje, o Partizanų Respublikos mitas Baltarusiją pastūmėja į istorinę kaimynystę su Rusija, kitaip sakant, su Sovietų imperija. Šiuo straipsniu norėčiau parodyti, kaip abu šie mitai atsirado, kokiais istoriniais ir ideologiniais faktais jie remiasi, kiek yra skleidžiami ir kokiais ritualais jie palaikomi. [Iš straipsnio, p. 147-148]Reikšminiai žodžiai: Tapatybė; Atminties vietos; Identity; Memory places; Baltarusija (Belarus).

ISBN:
9789955847939
Related Publications:
1863–1864 m. sukilimo dalyvių laidotuvės ir Vilniaus kaip baltarusių Mekos naratyvas / Valius Venckūnas. Logos (Vilnius). 2020, 102, p. 100-109.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/78151
Updated:
2022-01-11 14:39:36
Metrics:
Views: 25
Export: