Laiškai: rinktinė

LTIlgamečio "Vagos" leidyklos redaktoriaus, lietuvių literatūros klasikų tominių bei daugiatomių leidinių parengėjo ir vertėjo, vieno iš lietuvių tekstologijos kūrėjų Aleksandro Žirgulio (1909-1986) palikimas iki šiol beveik netyrinėtas. 1946-1970 m. dirbdamas "Vagos" leidykloje, jis ėmėsi lietuvių literatūros klasikų tominių raštų rengimo, buvo šio darbo lietuvių kultūroje pradininkas. Taip pat ir pats juos redagavo. Parengė Žemaitės, Vaižganto, Lazdynų Pelėdos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Mikalojaus Katkaus, Vinco Mykolaičio-Putino tominius ar daugiatomius raštus. Cenzūros sąlygomis įgyvendinti tokius užmojus buvo ne taip paprasta. Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi Žirgulio laiškai vis dar nepažįstami nei akademinei bendruomenei, nei lietuvių literatūros ir kultūros dalykais besidominčiam skaitytojui. Iki šiol jie nebuvo publikuoti. 1954-1986 m. rašyti įvairiems adresatams (pvz., J. Girniui, D. Krištopaitei, J. Jaunsudrabiniui, J. Lingiui, E. Mykolaitienei, A. Maldoniui, A. Šešplaukiui, J. Tornau, D. Urbui, V. Makniui, A. Saliui ir kt.), jie yra vertingas šaltinis, atskleidžiantis to laikotarpio leidybinę, politinę, kultūrinę situaciją leidžiant lietuvių klasikų raštus, taip pat išryškinantis "Vagos" leidyklos poziciją atrenkant klasikų tekstus ir redaktoriaus bei kūrinių rengėjo vaidmenį tame procese. Tai gana vertinga medžiaga, galinti tapti inspiracijos šaltiniu XX a. laikotarpį tyrinėjantiems mokslininkams. Vienoje iš savo publikacijų kalbėdamas apie epistolinio palikimo svarbą kultūros procesuose, Žirgulys yra sakęs, kad laiškai "aktualūs jau tą pat dieną, bet nepalyginti daugiau aktualumo įgyja didėjant laiko atstumui" (A. Žirgulys, Epistolinio palikimo publikavimas, Pergalė, 1984, Nr. 5, p. 122).Šią mintį puikiausiai iliustruoja jo viešieji laiškai gausybei adresatų (nors tenka pasakyti, kad LLMA yra kur kas daugiau Žirguliui rašytų laiškų). Jie, to meto kultūrinių procesų atspindys, atskleidžia Žirgulio profesinės veiklos barus. Laiškuose matome Žirgulį vertėją, redaktorių, tominių raštų rengėją, savotišką ryšininką, siunčiamomis Lietuvoje išleistomis "Vagos" leidyklos knygomis maitinantį išeivijos kultūrininkus, galų gale žmogų, kuriam nesvetimas noras būti įvertintam ir išgirstam. Laiškų rengėja nuoširdžiai dėkoja Lietuvos literatūros ir meno archyvui, tuometiniam jo direktoriui doc. dr. Juozapui Blažiūnui, įkvepiančiomis kultūrinėmis istorijomis pakeldavusiam ūpą galynėjantis su rankraščių kauge, paslaugiosioms darbuotojoms Onai Bakšienei ir Jovitai Geibavičienei, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Bernardo Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėjai Jūratei Ivanauskienei už pagalbą ieškant Žirgulio laiškų Brazdžioniui ir visiems, kurie bent patarimu ar nuoroda prisidėjo, kad leidinyje liktų kuo mažiau neidentifikuotų dalykų [Iš Pratarmės].

ENThe legacy of Aleksandras Žirgulys (1909-1986), a long-standing editor at the "Vaga" Publishers, editor of multi-volume collections of works by Lithuanian classics, a translator, and one of the founders of Lithuanian text linguistics, has hardly been examined so far. When he worked at the "Vaga" Publishers, he undertook the preparation of multi-volume works by Lithuanian classics and was the initiator of this kind of work in Lithuanian culture. He also edited them. Žirgulys prepared multi-volume collections of works by Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Mikalojus Katkus, and Vincas Mykolaitis-Putinas. It was quite a challenge to implement work of this scope under censorship conditions. Aleksandras Žirgulys was born on 28 May 1909 in Liepaja (Latvia), went to a gymnasium in Kėdainiai, and later studied at the Faculty of Theology and Philosophy of Vytautas Magnus University where Vincas Mykolaitis-Putinas taught him Lithuanian literature. He graduated in 1937 and for about ten years taught in Šakiai, Kaunas, Kybartai, Panevėžys, and Kėdainiai. In 1946, he started working at the State Publishing House for Literary Fiction. It had a department in Kaunas where Žirgulys worked for several decades before moving to Vilnius where he spent his last years of life. Žirgulys's letters kept at the Lithuanian Archives of Literature and Art have not been introduced to either the academic community or the reader interested in Lithuanian literature and culture. Only fragments of his letters have been published so far.Written to various addressees from 1954 to 1986 (Bernardas Brazdžionis, Danutė Krištopaitė, Vytautas Maknys, Alfonsas Maldonis, Emilija Mykolaitienė, Magdalena Mykolaitytė-Slavėnienė, Kostas Ostrauskas, Vytautas Radaitis, Sofija Salienė, Antanas Salys, Alfonsas Sukovskis, Alfonsas Šešplaukis, Jurgis Tornau, among others), they are a valuable source revealing the publishing, political, and cultural situation of that period and how it affected publishing the works by Lithuanian classics. They also show the position of the "Vaga" Publishers in the selection of texts by the classics and the role of the editor in this process. [...].