LTAptariamoj i tema (kalbos dvasios samprata) yra aktuali bent dėl dviejų priežasčių. Viena, dabartinėje lietuvių kalbotyroje ir publicistikoje reiškiamos skirtingos, net visai priešingos nuomonės dėl kalbos dvasios sąvokos, taigi tikslinga tas nuomones aptarti. Antra, nesistengiant atskleisti gimtosios (šiuo atveju - lietuvių) kalbos gelmių, savitumo, nepripažįstant išskirtinės tos kalbos vertės asmens raidai, žvelgiant į ją vien kaip į paprasto bendravimo įrankį, sudaromos prielaidos ją nuvertinti - atseit, kur su ta kalba nuvažiuosi... Todėl straipsnyje keliu tikslą pasiaiškinti kalbos dvasios sampratą, ją padaryti labiau apčiuopiamą ir bent kiek pagrįsti jos svarbą. Tuo tikslu toji sąvoka susiejama su kalbos gelminio turinio, arba kalbos vertikalės, sąvoka, iliustruojama atskirų žodžių ir įvairių žanrų kontekstų pavyzdžiais. Pasitelktas aprašomasis analitinis ir interpretacinis metodai [p.95-96].
ENIn the process of learning the native language, differently from teaching foreign languages, we do not limit pupils acquaintance only with speech expression, with the surface of language. We surf down to the depth of language, develop the feeling of language spirit. Article discusses the understanding of metaphorical term spirit of language, its connection with the concepts depth substance of language / verticality of language and its relation with the concepts laws and norms of language. The context examples show how the spirit of language manifests itself in single words, images, utterances, how it opens up in writings.