Les voies (voix) de l’affect
LTPraėjusio amžiaus 7 dešimtmečiu atliekamose lingvistinėse ir semiotinėse analizėse buvo smarkiai apribotas substancijos vaidmuo, iš esmės sutarus teikti pirmenybę ir netgi išimtinę svarbą formai. Šiuo struktūralizmo triumfo laikotarpiu tai, kas vadinama afektu, buvo suvokiama kaip substancija - nesvarbu, ar tai būtų išraiškos substancija su gyvai šnekai būdingomis ritminėmis, melodinėmis bei intonacinėmis variacijomis, ar turinio substancija su skirtingais emocijų, dvasinių būsenų ir jausmų tipais. Tai nereiškia, kad analizėse nebuvo atsižvelgiama j tekstų ir kito tipo semiozių afektinį matmenį, bet vis dėlto jis nebuvo suvokiamas atskirai, pats savaime - jis buvo pripažįstamas tik netiesiogiai, kaip semiotinės formos dalis. Čia peršasi palyginimas su garsine išraiška: fonologiškai analizuojant kalbinę formą, fonemos, jų skiriamieji požymiai ir juolab juos sudarančios abstrakčios kategorijos jokiu atžvilgiu nebėra garsinės, „tai, kas girdima“. Lygiai taip pat semiotinė analizė, kai atskleidžia naratyvinės transformacijos formą, kuriai randantis svarbų vaidmenį atlieka pasijų virtinės ir konfliktai, «nebemato“, kuo specifinis yra afektinis matmuo, ir užčiuopia tik abstrakčią jo struktūrą, atsietą nuo bet kokios substancijos. Todėl kelių į afekto tyrimus paieška gali vykti dviem viena kitą papildančiomis kryptimis: 1) nagrinėti, kaip afektas ir pasijos susisiekia su formų universumu, ne vien su substancijomis: 2) laikytis kitos semiotinių tyrimų pozicijos, kur būtų atsižvelgiama į substanciją, o šioje būtų iš naujo atrandamas afektas. Kaip matysime, kuriant greiminę prieigą prie afektinio matmens šiedu keliai tarpusavyje konfrontuoja, bet ir vienas kitą papildo. [Iš straipsnio vertimo knygoje "Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos", p. 619]Reikšminiai žodžiai: Afektas; Koregavimas; Jautrus kūnas; Patirtis; Estetika; Objektyvizmas; Aistra; Subjektyvizmas; Affect; Adjustment; Sensitivity; Imprint; Experience; Aestethic; Objectivity; Subjectivization; Tenses; Algirdas Julius Greimas.
