Interactions (socio) sémiotiques

LTGreimas ne itin mėgo proginių kalbų. Progos ir institucijos, kuriančios palankias ar nepalankias aplinkybes, jam atsakė tuo pačiu: jos visą laiką tą "svetimšalį“ ir jo keistą kalbėjimą laikė nuošalyje, savotiškoje prestižinėje ir sykiu periferinėje nevietoje. Ko gi jis mus išmokė, būdamas toje įstabioje atskirtyje? Neabejotinai - metodo. Bet visų pirma - to gesto, praktinės „atjungimo“ formos: „Pažvelkite iš kitos pusės!“ Ir dar šito: „Pakelkite akis! Kitaip sakant, pažvelgti plačiau: analizuojant kokį nors objektą, lygiai kaip organizuojant savo gyvenimą kaip visumą, atsekti jų pamatines prielaidas, juos grindžiančius lygmenis. Ko dar? Prasmės kaip ieškojimo ir beprasmybės kaip kvazitikrumo. Ir bendrybės kaip paskirybių peržengimo. Apibendrinimai įveikia paskirybes ir vienija, o tai darydami įgalina ypatingą dėmesį. Pavyzdžiui, dėmesį juslumui. Ir netobulumui. Ir keistiems atitikimams, kurie susieja dalykus, - visoje kūryboje slypinčiam „poetiškumui“. Bendrybei, kuri sureliatyvina, bet neredukuoja ir palieka vietos netikėtumui. Žodžiu, Greimas išmokė operatyvios teorijos bei metodo ir net dar daugiau - mokslinių tyrimų etikos ir estetikos, žvilgsnio ir laikysenos. Galbūt disciplinos; bet kuriuo atveju - gyvenimo stiliaus ["Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos" p. 593].