Keli Greimo semiotikos žingsniai į Lietuvą

LT2017-ieji, Greimo metai, buvo minimi daugelyje pasaulio šalių surengtose jubiliejinėse konferencijose (nuo Prancūzijos iki Maroko, Irano, Brazilijos...). Lietuvoje karštų ginčų kildavo dėl semiotikos vietos po saule, dėl to, kiek jos metodologija tinkama taikyti humanitarinių mokslų srityje. Priešininkai dažniausiai prikišdavo semiotikams perdėtą mokslingumą, tyrėjo fantazijos laisvės varžymą. Atrodo, Greimas eseistas Lietuvoje ilgai buvo priimtinesnis nei Greimas semiotikas. Pasaulyje - atvirkščiai: Greimas eseistas buvo mažiau žinomas, jo lietuviškoji eseistika tik neseniai atskiru rinkiniu pasirodė prancūzų kalba. Vyravo jo kaip itin griežto ir racionalaus mokslininko įvaizdis. Pasaulyje skiriama daug įvairių Greimo semiotikos sričių, .kurios rado atgarsį ir Lietuvoje: literatūros semiotika, reklamos semiotika, kino semiotika, dailės semiotika, muzikos semiotika, sociosemiotika... Greimui semiotika buvo bendrosios reikšmės teorijos projektas, kuris nuo pat pradžių turėjo būti kolektyvinė kūryba. Visus greimininkus sieja požiūris, kad pasaulis „gali būti vadinamas „žmogišku“ tik tiek, kiek jis ką nors reiškia“, kad „žmogus gyvena reikšmingame pasaulyje“. [Iš teksto, p. 474]Reikšminiai žodžiai: Semiotika; Algirdas Julius Greimas; Semiotic; Algirdas Julius Greimas.