Kūniškumo plotmė Greimo semiotikoje

LTViename iš pokalbių Algirdas Julius Greimas figūratyvumo - vieno svarbiausių semiotikos terminų - sampratą aiškina taip: Iš daiktų buvimo, pasaulio kaip fotografijos, - bet fotografijos ne tiktai vaizdų, bet ir kvapų, ir garsų, - iš tos fotografijos, l’ėtat des cboses, pereinama j l’ėtatd’Jme - kaip absorbuoji per kūno mediaciją, ir gaunasi semiotika, tam tikras formų gyvenimas. Kitaip sakant, yra objektyvus pasaulis, bet mes jj išgyvename subjektyviai. Tai yra "figurativité" Šis „neoficialus“ apibrėžimas apima daugiau negu vieną semiotinį terminą - jame išvardijami svarbiausi reikšmės gimimo istorijos dėmenys: figūratyviai fotografijos kalbai prilyginto juslinio pasaulio su savo daiktų konfigūracijomis kalba, žmogaus vidujybės plotmė ir tarpininkaujantis žmogaus kūnas. Trinarės struktūros (pasaulis-kūnas-vidujybė / siela) vidurinis dėmuo pristatomas kaip būtina kitus du dėmenis jungianti sąlyga - kitaip sakant, kaip būtinas pasaulio į(si)reikšminimo elementas. Kaip Greimas įrašė žmogaus kūną į savo prasmės teoriją? Apie kokį kūną kalbama reikšmės aprašymo Procedūrose? Kiek kūniška yra Greimo semiotika?. [Iš teksto, p. 385]Reikšminiai žodžiai: Figūratyvumas; Kūniškumas; Semiotika; Algirdas Julius Greimas; Algirdas Julius Greimas; Figurativity; Semiotic; Corporeality.