Lietuvos kultūrinio ir akademinio gyvenimo reglamentavimas sovietmečio cenzūroje

LTRecenzuojama: STREIKUS, Arūnas. Minties kolektyvizacija. Cenzūra sovietų Lietuvoje. Vilnius: Naujasis židinys– Aidai, 2018, 438 p. A. Streikus, tirdamas sovietinę cenzūrą Lietuvoje, susistemino faktografinės informacijos duomenis ir gana argumentuotai ją interpretavo, taip gerokai išplėtodamas sovietmečio kultūrinio gyvenimo istoriografijos žinias ir vertinimus. Knygoje gausiai panaudoti Lietuvos, Latvijos, Rusijos archyvų fondų šaltiniai, dokumentų publikacijos, skelbti mokslininkų darbai. Autorius taikė ir žodinės istorijos fiksavimo metodus. Monografijos autorius daro išvadą, kad iš visų Lietuvos kultūros lauko segmentų mažiausiai nuo sovietinės cenzūros nukentėjo vaizduojamieji menai. Lietuvių literatūros lauką sovietinei cenzūrai sekėsi sunkiau suvaldyti negu žiniasklaidą. Mokslinių tyrimų cenzūra buvo trečioje pagal svarbą vietoje po kasdienės žiniasklaidos ir grožinės literatūros kontrolės. Recenzijoje yra paminėti ir kitų lietuvių autorių darbai, svarbūs mokslo institucionalizavimo tendencijų atskleidimui ir vertinimams, mokslininkų ir menininkų elgsenai sovietmečiu. Tai M. Tamošaičio, V. B. Pšibilskio, Z. Zinkevičiaus, J. A. Krikštopaičio, J. Skiriaus, A. Švedo, M. Matulytės, S. Trilupaitytės ir kt. Recenzuojamos knygos santrauka anglų kalba galėjo būti išsamesnė. A. Streikaus monografija vertinga tuo, kad analizuodamas sovietinės cenzūros institucijų veiklos modelio kaitą autorius atskleidė skirtingų kultūros sričių veikėjų ir kūrėjų grupių, o taip pat akademinės visuomenės elgsenos prielaidas, galimas raiškos įvairovės ribas tam tikru istoriniu laikotarpiu.