Анималомания в истории искусства: исследования Юргиса Балтрушайтиса-младшего

LTStraipsnyje nagrinėjama Jurgio Baltrušaičio jaunesniojo kūryba. Autorės nuomone, jis buvo vienas originaliausių Vakarų Europos menotyrininkų ir mano istorikų, daręs didelę įtaką komparatyvistinio metodo raidai. Pažymima, kad J. Baltrušaitis jaunesnysis laikytinas fantastinės estetikos pradininku, dariusiu įtaką prancūzų filosofiniam postmodernizmui. Atskleidžiama, kad J. Baltrušaitis jaunesnysis tyrinėjo tuos kultūros aspektus, kurie buvo iki tol meno istorijoje pažymėti kaip tamsieji fenomenai. Pažymima, kad savo knygoje „aberacijos“ J. Baltrušaitis atskleidžia, kaip vaizduotės dėka gamtiniai fenomenai patiria metamorfozes ir įgavę aberacijos požymių, patenka į meno lauką. Pažymima, kad J. Baltrušaitis surinko tokių aberacijų pavyzdžius - kai žmogaus paveiksle matyti gyvūno bruožai, akmenyse – peizažai. Išsamiai nagrinėjama knygoje „Aberacijos“ publikuota J. Baltrušaičio esė „Gyvūnų fiziognomika“. Pažymima, kad joje menotyrininkas aptaria fiziognomikos reikšmę Vakarų meno istorijoje nuo antikos laikų. Reziumuojama, kad pastaraisiais dešimtmečiais prancūzų postmodernistai ėmė kalbėti apie žmogaus ir gyvūno ryšį posthumanistinio mąstymo stiliumi. Teigiama, kad 21 amžiuje būtina atrasti animalistinius žmogaus bruožus tam, kad galima būtų išvengti 20 amžiaus baisumų ir katastrofų. Konstatuojama, kad šiuolaikinė vizualinė kultūra kuria naują fantastinį žmogaus ir gyvūno hibridų pasaulį, besiremiantį poetinėmis ir žaidybinėmis aberacijomis, o jų paslaptis, remiantis J. Baltrušaičiu, yra žmonijos paslaptis.