LTRecenzijoje aptariama Giedriaus Subačiaus monografija „Simono Daukanto Rygos ortografija“. S. Daukanto ortografijos analizė padėjo G. Subačiui patikslinti „Istorijos žemaitiškos“ rašymo laikotarpį, papildyti turimas žinias apie kitų S. Daukanto tekstų chronologiją ir rekonstruoti jo kalbos politiką. Monografijos autorius atkreipė dėmesį į tai, kad S. Daukantas, diegdamas Rytų Prūsijos diakritinius rašmenis ir rašybos taisykles, stengėsi atspindėti žemaitišką, o ne aukštaitišką tarimą. Kruopštus „Istorijos žemaitiškos“ redagavimo tyrimas padėjo P. Subačiui atskleisti tolesnę paties rankraščio istoriją. Vienas iš G. Subačiaus tyrimo tikslų buvo įvertinti S. Daukanto kalbos politiką ir ideologiją. Monografija dėl minčių dėstymo patrauklumo, įtaigumo įtraukia nuo pirmųjų įžanginių skyrių – Pratarmės ir Įvado, kurį sudaro poskyriai „Terminai“, „Daukanto rašybos istoriografijos apžvalga“, „Istoriografinės ortografijos istorijos įžvalgos“. Čia pateikta plati istoriografija, iki šio labiau būdinga istorikų, o ne kalbininkų darbams. Recenzijoje aptariamas ir pozityviai įvertinamas monografijos skyrių turinys. Monografijos pabaigoje pateikti literatūros, šaltinių, bendrųjų ir gramatinių santrumpų sąrašai, asmenų rodyklė, knygą iliustruojančių S. Daukanto laikų Rygos vaizdų sąrašas ir santrauka anglų kalba, todėl skaitytojų patogumui nieko netrūksta, o autoriaus meistriškai valdoma plunksna užtikrina skaitymo malonumą.