Der Einfluss des Halleschen Pietismus auf Preußisch-Litauen
- Influence of Halle pietism on Prussian Lithuania
- Halės pietizmo įtaka Prūsijos Lietuvoje
LTHalės pietizmas XVIII amžiuje stipriai veikė dvasinį-kultūrinį Prūsijos Lietuvos gyvenimą. Šio poveikio pėdsakai aptinkami dar ir XX amžiuje. Svarbiausias pietizmo atstovas Augustas Hermanas Frankė kaip Halės našlaičių namų ir kelių mokyklų steigėjas pelnė karaliaus Frydrich Wilhelmo I palankumą ir dėl to, kartu su Karaliaučiaus teologu Johanu Heinrichu Lysijumi, buvo pasitelktas siekiant pagerinti Prūsijos Lietuvos mokyklų ir bažnyčios būklę. Būtent rengti bažnyčios mokytojus (precentorius) ir kunigus lietuviškoms Prūsijos Lietuvos parapijoms 1727 metais Halėje buvo įkurtas Lietuvių kalbos seminaras, kurio vadovavimą, mirus Augustui Hermanui Frankei, perėmė jo sūnus Gohilfas Augustas Frankė. Seminaro organizacinis centras įsteigė iš Prūsijos finansuojamą nemokamą Prūsijos lietuvių maitinimą, kuris nepasiturintiems seminaristams užtikrino išlaikymą. Nepaisant to, kad Halėje 1730 metais buvo išleistas pirmasis vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių žodynas, vis dėlto Lietuvių kalbos seminaro auklėtinių pasiekimai lietuvių filologijoje buvo menkesni nei lietuvių švietimo srityje. Halės absolventai užėmė svarbias bažnytines pozicija Prūsijos Lietuvoje, tai suteikė jiems plačias galimybes vykdyti mokyklos reformą. Daug auklėtinių dirbo lietuviškose ir vokiškose Prūsijos Lietuvos parapijose precentoriais ir kunigais ir taip įnešė savo indėlį į švietimo ir bažnyčios raidą. Įkvėpti Halės absolventų Fabionas Ulrichas Glazeris ir Jonas Berentas išvertė į lietuvių kalbą giemių iš Freilinghauzeno ir Rogalio pietistinių giesmynų. Šių giesmių įtraukimas į oficialųjį giesmyną 1745 metais paskatino tolimesnį pietisitinės giesmės plitimą Prūsijos Lietuvoje. Augustas Hermanas Frankė Prūsijos Lietuvoje buvo prisimenamas dar ir XX amžiuje.
ENIn the eighteenth century, Halle Pietism exerted a strong influence on spiritualcultural life of Lithuania Minor (Prussian Lithuania). The traces of this influence were still found in the twentieth century. As a founder of the orphanage in Halle and of several schools, the key figure of Pietism, August Hermann Francke, found favour with Friedrich Wilhelm I of Prussia, and consequently, along with Johann Heinrich Lysius, a theologian from Königsberg, was asked to participate in the improvement of the condition of schools and the Church in Lithuania Minor. It was for the sole purpose of training church teachers (precentors) and pastors for the Lithuanian parishes of Lithuania Minor that the Lithuanian Language Seminar was established in Halle in 1727, which, after the death of August Hermann Francke, was headed by his son Gotthilf August Francke. With Prussia’s funding, the organising centre of the seminar arranged for the participants of the seminar to be fed free of charge, which ensured sustenance of poor seminar attendants.Despite the fact that in 1730 the first German-Lithuanian and LithuanianGerman dictionary appeared in Halle, the achievements of the participants at the Lithuanian Language Seminar of Halle were lower in the field of philology than in education of the Lithuanians. The graduates of Halle occupied the main ecclesiastical positions in Lithuania Minor, which provided them with ample opportunities to implement the reform of schools. Many of them were precentors and pastors in Lithuanian and German parishes of Lithuania Minor thus contributing to the development of education and of the Church. Inspired by Halle graduates, Fabian Ulrich Glaser and Johann Behrend translated some hymns from Freilinghausen’s and Rogall’s Pietist hymnals into Lithuanian. Inclusion of these hymns into the official hymnal in 1745 encouraged further expansion of the Pietist hymns across Lithuania Minor. Memories of August Hermann Francke in Lithuania Minor were alive as long as the twentieth century.
