Surastas vokiškas Donelaičio prašymas (1747) - ankstyviausias datuotas poeto tekstas

LTTolminkiemio klebonas ir poetas Kristijonas Donelaitis gyveno daugiakultūrėje aplinkoje ir komunikavo dviem kalbomis – lietuvių ir vokiečių. Įprasta manyti, kad Donelaitis lietuviškai kūrė eiles, bendravo su parapijomis ir bičiuliais, o vokiečių kalbą vartojo tik oficialioje aplinkoje. Tai dalinė tiesa. Išliko Donelaičio ranka rašytų vokiškų tekstų, išliko ir vokiškų poezijos kūrinėlių, literatūrinių laiškų. Kita vokiškojo rašytinio Donelaičio palikimo dalis, dažnai nepatenkanti į donelaitikos tyrėjų akiratį, tai – oficialūs raštai įvairioms Prūsijos valdžios įstaigoms. Nors šie tekstai daugiausia ūkinio ir socialinio pobūdžio, jie atspindi poeto gyvenamąjį laikotarpį, o dažnai ir asmenybę. Straipsnyje pristatomas Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne publikacijos autorės surastas nežinomas dokumentas. Tai vietinei Prūsijos valdžiai adresuotas Donelaičio prašymas suteikti finansinę paramą dėl 1747 m. vasarą Tolminkiemio laukus nusiaubusios krušos. Dokumentas yra nuorašas, atliktas greičiausia teismo kanceliarijos raštininko minėtuose Teismo rūmuose, originalas persiųstas aukštesnei vietos valdžiai Gumbinėje. Teksto apimtis – trys puslapiai, kairioji lapo skiltis, kaip įprasta, palikta tuščia vyresnybės rezoliucijoms įrašyti. Pateikiamame Donelaičio rašte galima įžvelgti kunigo – ūkio prižiūrėtojo – koliziją, kuri iškildavo daugeliui lietuvių raštijos kūrėjų. Donelaitis pripažįsta, kad kunigo tarnystė yra sunki, tačiau kur kas sunkesne našta jis laiko privalomą ūkininkavimą.