Keletas naujų faktų apie vadinamuosius Cezario Šteinbergo altorėlius

LTVarkalio Cezario Šteinbergo (Cesar Sternberg) darbui priskiriami sidabruota skarda dengti procesijų altorėliai turi savitą stilistiką ir todėl lengvai atpažįstami dailėtyrininkų ir paveldosaugininkų. Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje nuo XVII a. veikė Rožinio brolija, išlaikiusi du šios šventovės altorius. C. Steinbergui priskiriamame altorėlyje įtaisyti du ankstesni ant skardos tapyti paveikslai – Rožinio Švč. Mergelė Marija ir Švč. Jėzaus Vardas. Vilniaus dominikonams priklausė ir antrasis medinis procesijų altorėlis, kurio drožiniai buvo auksuoti, o retabule buvo įtvirtintas Švč. Jėzaus Vardo paveikslas. Pastarasis kūrinys veikiausiai buvo perkeltas į vėlesnįjį reikmenį. Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios procesijų altorėlis yra gerokai ankstesnis, nei manyta iki šiol, ir datuoti jį reiktų 1819–1830 m. Antrasis iš pažiūros C. Šteinbergui priskirtinas altorėlis būtų irgi dominikonų vienuolijai priklausiusios Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios iki šiol saugomas metalinis procesijų reikmuo. Datavimo ir autorystės problematiką nagrinėjančiame straipsnyje teigiama, kad du dominikonams priklausę dirbiniai yra sukurti XIX a. 2–3 deš. Abu juos vienija tapati vingraus silueto retabulo forma, stambių rožių ir lacentiškų lapų ornamentas simetriškai komponuotas abipus karoliukų girliandos. Daroma išvada, kad šie du procesijų reikmenys negalėtų būti Vilniaus varkalio C. Šteinbergo darbai, nes buvo sukurti gerokai anksčiau nei žinomi šio meistro darbai, įkalais ar signatūromis datuoti XIX a. 7–9 deš.