Kultūrinės laisvės šauklio biografinė apybraiža ir jos istoriografinis kontekstas

LTRecenzijoje aptariama Juozo Brazausko knyga „Juozo Keliuočio drama“, kurią 2017 m. išleido leidykla Margi raštai. Tai – nedidelės apimties biografinė apybraiža, kuri aprėpia svarbiausius J. Keliuočio gyvenimo tarpsnius ir esmines veiklos sritis. Apybraižos autorius remiasi svarbiais J. Keliuočio biografijos šaltiniais: skelbta jo atsiminimų knyga, žurnalistikos paskaitų rinkiniu, kai kuriais spaudoje viešintais egodokumentais, taip pat rankraštiniais tekstais. J. Keliuočio kūrybinės raiškos pradžia yra siejama su jo dalyvavimu nepriklausomos Lietuvos katalikiško jaunimo sąjunga ir redagavimu. Pagrįstai knygoje yra akcentuojama kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ leidyba 1931–1940 m., pabrėžiama redakcijos aplinkoje J. Keliuočio telkiamo intelektualų sąjūdžio svarba. Biografinėje knygoje įvertintas diskusinės ir tolerantiškos kūrybinės atmosferos formavimas „Naujosios Romuvos“ aplinkoje. Knygos autorius atskleidė esmines „Naujosios Romuvos“ publicistikos tendencijas, apibūdinti esminiai leidėjų siekiami idealai, propaguojamos naujos žurnalistikos modernizavimo formos. Knygos baigiamojoje dalyje esminis dėmesys skirtas J. Keliuočio likimui sovietmečio metais, pateikti faktiniai duomenys byloja apie šio intelektualo tardymus, tremties sunkumus, jo nepalaužiamas pilietines pozicijas, pagrįstai akcentuojama jo išsaugota laisvo žmogaus savimonė. Iš J. Keliuočio ir jo telkiamos tarpukario Lietuvos kūrybinės ir akademinės inteligentijos veiklos galime pasimokyti kultūros vertybių šviečiamosios prasmės suvokimo.