Apie Lietuvą ir ne tik… Keli pastebėjimai apie Vroclavo universiteto Istorijos instituto straipsnių rinkinį
LTŠių metų pradžioje Vroclavo universiteto Istorijos institutas išleido straipsnių rinkinį (sudarytojai Aleksandras Srebrakowskis (Aleksander Srebrakowski) ir Grzegorzas Straucholdas (Grzegorz Strauchold)) pavadinimu „Nie tylko Litwa. Geneza i przebieg upadku ZSRR w roku 1991” (liet. Ne tik Lietuva. 1991 metų SSRS suirimo genezė ir eiga). Anot sudarytojų, rinkinio idėją jiems pasufleravo dvi sukaktys, kurios, tiesiogiai ar ne visai, susijusios ir su naujųjų laikų Lietuvos istorija. Pirmoji – tragiškų sausio 13 dienos įvykių, kurie tapo svarbiu atskaitos tašku įtvirtinant Lietuvos valstybinę nepriklausomybę, 25-metis (2016 m.); antroji – Sovietų Sąjungos žlugimo 25-metis, kuris sukako tais pat metais tik jau gruodžio mėnesį. Šis įvykis turėjo ypatingos reikšmės ne vien Lietuvos, bet ir Europos, o galiausiai ir globalios tarptautinės geopolitinės tvarkos esmingai transformacijai. Būta ir dar vienos priežasties, paskatinusios lenkų mokslininkus imtis plunksnos. Sprendžiant iš įvadinės rinkinio dalies – Vroclavo universiteto Istorijos institute, o konkrečiau Rytų Europos istorijos padalinyje, susiformavo iniciatyvių ir aktyvių mokslininkų grupė, kuri jau keliolika metų tyrinėja įvairius Sovietų Sąjungos bei Rusijos istorijos aspektus. Šį kartą, pasitelkus kolegas ir iš kitų akademinių institucijų, aptariami „paskutinieji SSRS egzistavimo metai“, Sovietų Sąjungos politinės sistemos dezintegracija, naujų subjektų buvusioje sovietinėje geopolitinėje erdvėje formavimosi ypatybės. Visgi, atrodo, kad daugiausia dėmesio tyrinėtojai skiria sovietinės sistemos dezintegracijai, šį sudėtingą procesą aiškindami per nacionalinių santykių prizmę [p. 432.].
