LTXVI amžiaus vidurys buvo lemiamas etapas LDK vidurinio ir aukštojo mokslo raidoje Lietuvoje. Iki 1560 m. Lietuvos valdančiojo elito nariai ieškojo būdų, kaip įgyti išsilavinimą, mokydamiesi užsienyje, keliaudami, kaupdami knygas bibliotekose, samdydami mokytojus ir stengdamiesi sukurti švietimo institutų tinklą savo šalyje. Johanneso Myliaus atvejis liudija apie ikiinstitucinio ugdymo praktiką ir pedagogo mentoriaus ryšius su didikų šeima. Straipsnyje glaustai aptariama Johaneso Myliaus Libenrodensio (Johan Mylius aus Liebenrode, 1555–1575) biografija bei jo „Katonas graikų ir lotynų kalbomis“. Mylius buvo išsilavinęs žmogus, kuris mokytojavo lietuvių ir lenkų didikų šeimose (mokė Chodkevičių, Valavičių, Sapiegų ir kitų šeimų atstovus), taip pat poetas, elegijų bei panegirinių eilėraščių autorius. Gyvendamas Chodkevičių dvare, jis parengė leidinį „Katonas graikų ir lotynų kalbomis“, kuris buvo išleistas 1568 m. Šioje knygoje, kuri buvo skirta kalbų mokymui, jis lotyniškas eiles išvertė į graikų kalbą. Leidinyje pateikiami poetiniai pratimai, kurie suteikia žinių apie Myliaus edukacinę veiklą, jo filologinę kompetenciją bei metodus. Leidinyje keliami religiniai, dvasiniai, moraliniai klausimai atskleidžia, kad žymių lietuvių šeimų atstovai domėjosi Europos religinio gyvenimo ir švietimo naujovėmis. Autorius iškyla kaip svarbus krikščioniškojo humanizmo atstovas, krikščioniškojo švietimo šalininkas.