Зооморфные образы времени в зеркале трех языков. (На материале русского литовского словенского языков)
LTStraipsnyje aptariami zoomorfiniai laiko vaizdiniai rusų, lietuvių ir slovėnų kalbose. Pažymima, kad visose trijose kalbose esama zoomorfinių laiko metaforų, vaizduojančių greitą ar lėtą laiko tėkmę. Pažymima, kad visose trijose kalbose greitai laiko tėkmei vartojamos metaforos su paukščiais, lėtai tėkmei – su vėžliu, sraige, vikšru. Pažymima, kad kai kada vartojami okazionalizmai. Atskleidžiama, kad literatūriniuose, ypač poetiniuose, tekstuose pasitaiko ir kitokių zoomorfinių metaforų, kurių gausu rusų poezijoje. Pažymima, kad kitose kalbose zoomorfinė metaforika persipina su tradicine. Konstatuojama, kad zoomorfinės laiko metaforos atspindi subjektyvią laiko tėkmę, tačiau autoriniuose tekstuose taip pat naudojamos reikšti ir kitiems laiko požymiams. Reziumuojama, kad nagrinėtose kalbose zoomorfinės metaforos gana reta metaforų grupė. Tarp nagrinėtų kalbų esama ir panašumų, ir skirtumų. Metaforizacijos pagrindas dažniausiai yra laiko tėkmė, o pačios metaforos labai panašios, konkrečioje kalboje skiriasi tik jų dažnis. Konstatuojama, kad slovėnų kalboje greitą laiko tėkmę žyminčių metaforų mažiau nei rusų ir lietuvių kalbose. Pažymima, kad rusų kalboje laiko metaforos gana skurdžios, reiškiamos viena gyvūno kūno dalimis, o lietuvių ir slovėnų kalvose minimos ir gyvūnų uodegos, dantys. Konstatuojama, kad dar viena metaforų grupė – apie griaunamąją laiko jėgą, greičiausiai lietuvių kalboje kilusi iš lotynų kalbos, o į slovėnų kalbą atėjusi per vokiečių kalbą.
