Didžiuojuosi Lietuva - Lietuvos politinio elito ir gyventojų požiūrių palyginimas
LTTautinės tapatybės jausminė raiška nebūtinai kyla iš plačiai įsisąmonintų ir reflektuotų, bet vis dėlto iš daugiau ar mažiau aiškiai atpažįstamų kolektyvinių vertybių, simbolių, istorinės atminties akcentų etc. Piliečių tapatinimasis su tam tikra valstybe ir jos bendruomene neatsiranda „pagal nutylėjimą“, o yra nuolat kuriamas ir tapatybė labai priklauso nuo stipraus ar silpno vienijančio naratyvo, valstybės vardu vykdomos viešosios politikos sprendimų, valstybės situacijos ir pasiekimų tarptautinėje bendruomenėje ir pan. Straipsnis paremtas tyrimo, kokius Lietuvos – kaip valstybės ir socialinės-kultūrinės visumos (įsivaizduojamosios bendruomenės) – bruožus šalies gyventojai bei politinis elitas laiko vertais pasididžiavimo ir pagarbos, rezultatais. Pateikiami ir interpretuojami pagrindiniai Lietuvos politinio elito ir gyventojų požiūrių sutapimai ir skirtumai.
ENThe affective national identity stems from not necessarily widely understood and explicit, but nevertheless, from more or less clearly recognizable collective values, symbols, patterns of historical memory, evaluation of actions and achievements of the representatives of the country, etc. The identification of citizens with a certain state does not arise “by default”, but is constantly revised and collective identity depends on a strong or weak unifying narrative, on quality and direction of certain public policy decisions, on the state of affairs and “national” achievements in the international community and in the global arena of sports, culture and arts, etc. The article is based on the analysis of the features of Lithuania as a state and socio-cultural community which are held by public opinion in Lithuania and by Lithuanian political elite as, either, worthy of pride and respect or shameful and disgraceful. The main similarities and differences between attitudes of the Lithuanian political elites and Lithuanian citizens at large are presented and interpreted.
