Dėstytojų nuostatų dėl svetimžodžių funkcionavimo akademinėje kalboje tyrimas

LTVykstant intensyviems kalbų kontaktams, žodžiai iš vienos kalbos pereina į kitą. Leksiniai svetimžodžiai, arba skoliniai, laikomi akivaizdžiausiu kalbų tarpusavio sąlyčio įrodymu. Sarah Grey Thomason ir Terence'as Kaufmanas teigia, kad istoriniu požiūriu pirmosios svetimybės, atėjusios į svetimą kalbą, yra žodžiai (Thomason. Kaufman 1988). Martinas Haspelmathas ir Uri Tadmorsas, remdamiesi leksinių skolinių keturiasdešimt vienoje kalboje tyrimu, teigė, kad nėra nė vienos kalbos, kaip pavyzdinio modelio, ir tikriausiai nėra nė vienos kalbos pasaulyje, kuri neturėtų skolinių (Haspelmath, Tadmors 2009: 55). Svetimžodžiai tyrinėjami daugeliu aspektų, juos tiria įvairių lingvistikos sričių, įskaitant fonetiką, fonologiją, morfologiją ir semantiką, taip pat ir sociolingvistiką ir istorinę lingvistiką, atstovai. Svetimžodžiai yra ne tik kalbų sąlyčio liudininkai, bet ir užima svarbią vietą bendrojoje lingvistikoje, nes jų buvimas išplečia mūsų supratimą apie kalbos gramatinę struktūrą, kalbos evoliucijos teoriją ir istorinę lingvistiką (Kang 2007) [Iš Įvado].

ENThe usage of loanwords in the Lithuanian language as the result of intensive mutual contacts, occuring due to globalisation, having a major impact on the issue, has resulted in a number of processes that took place in the society. The processes of globalisation increase the pace of the changes occuring in the language. One of the factors having been influenced by the process of globalisation is a number of loanwords used in written and spoken vocational language. The correctness of languages that function in the academic environment depends on a lot of factors, one of which is University teachers' assumptions. This paper aims at finding out the way the teachers use and consider the loanwords, what linguistic and extralinguistic causes influense the usage of loanwords in technical university. The survey was carried out in Vilnius Gediminas Technical University.