Das Großfürstentum Litauen und Nordosteuropa

LTXX a. pab., Europoje pasikeitus geopolitinei padėčiai, tampa problemiškas pačių regionų apibrėžtumas. Vidurio ir Rytų Europos, kaip visumos, istorijos tyrimai faktiškai tik pradedami, nes iki šiol pirmenybė teikta tik atskiroms šalims. Riba, skirianti Vidurio ir Rytų Europą (vok. Ostmitteleuropa) nuo Rytų sutampa su LDK ir (po 1569 m.) Lenkijos ir Lietuvos valstybės rytų bei pietryčių siena. Pagrindinis kriterijus skiriant šiuos regionus yra istoriškai susiklostę socialiniai, nacionaliniai, ūkiniai, instituciniai ir kultūros skirtumai tarp LDK ir Maskvos Rusios (vėliau Rusijos). Tai ir skirtinga žemėvaldos struktūra, ir miestų bei vietos savivaldos, teisės sistemų koncepcija. Kitas klausimas, kur riba tarp Šiaurės ir Rytų bei Vidurio ir Rytų Europos regionų. Šiuo aspektu LKD vėl yra "pasienio" regionas. Lenkijos istoriografijoje vyrauja LDK kaip Lenkijos istorijos neatskiriamos dalies įvaizdis. Tačiau Lietuvos ryšiai su Šiaurės ir Rytų Europa seni ir glaudūs. Juk net ir krikščionybės įvedimas sietinas ne vien su Jogaila, bet ir su Mindaugu, kuomet Lietuva buvo aktyvi kovos dėl įtakos Pabaltijyje dalyvė. Vėliau, tiesa, politinėje orientacijoje Baltijos jūros regiono reikšmė sumenko, nes atsivėrė palankios galimybės plėstis į rytus. Tik tai nereiškia, kad LDK visiškai nustojo domėtis Baltijos regionu. Ypač akivaizdūs ūkiniai interesai. Livonijos kare išryškėjo politinės orientacijos pokyčiai. Atkreiptinas dėmesys į dinastinius ryšius su Švedija. Jonušas Radvila 1654-1655 m. anaiptol nebuvo vienišas unijos su Švedija šalininkas.

ENAt the end of the 20th century, as the geopolitical situation in Europe changes, the definition of regions themselves becomes problematic. The studies of history of Central and Eastern Europe are only being commenced, since previously priority was given to individual countries. The limit separating the Central and Eastern Europe (Ostmitteleuropa in German) from the East coincides with the Eastern and Southeastern border of the Grand Duchy of Lithuania and (after 1569) the Polish – Lithuanian Commonwealth. The main criteria when separating the regions are historic social, national, economic, institutional and cultural differences between the Grand Duchy and Russia, i. e. the different landowning structure, local governance institutions and legal system concepts. Another issue is where the border between the Northern and Eastern and Central and Eastern European regions is. In this aspect the Grand Duchy of Lithuania is again a “borderline” region. In Polish historiography the image of the Grand Duchy as an inseparable part of the Polish history prevails. However, the relations between Lithuania and the Northern and Eastern Europe are old and close. The introduction of Christianity is related not only to Jogaila, but also to Mindaugas, when Lithuania was an active participant of fighting for influence in the Baltic region. Truth be told, later the significance of the Baltic region in the political orientation reduced, since favourable opportunities of expansion to the East came into existence. However, that does not mean that the Grand Duchy of Lithuania totally lost its interest in the Baltic region. Economic interests are especially evident. The changes in political orientation highlighted during the Livonian wars. The attention should be drawn to dynasty relations with Sweden. Janusz Radziwill was not the only advocate of a union with Sweden in 1654-1655.