E. Volterio archeologinė veikla Žemaitijoje

LTDaug žymių žmonių Žemaičių žemėje paliko savo pėdsakus. Vienų veikla garsi ir iškili, kitų - kukli ir nepastebima. Pirmieji niekuomet nebuvo pamiršti, o antruosius mažai kas prisimena. Tarp pastarųjų - ir profesorius Eduardas Volteris. Profesoriaus veikla tebelaukia savo tyrinėtojo. Per palyginti netrumpą savo gyvenimą (E. Volteris mirė 1941 m., sulaukęs 85 m.) jis išgarsėjo įvairiose srityse. Gimęs latvio vaistininko šeimoje, E. Volteris gavo universitetinį kalbininko išsimokslinimą. Studijuodamas baltų kalbas, jis susidomėjo tautosaka ir pradėjo ją rinkti per Imperatoriškąją geografinę draugiją organizuodamas ekspedicijas. Pirmąją tokią ekspediciją 1883 m. jis surengė į Rytų Prūsiją. Čia E. Volteris aplankė A. Bezzenbergerį, kuris padėjo jam išmokti archeologinės medžiagos rinkimo metodų [Bušmienė S., 1973. P. 8]. 1886-1887 m. E. Volteris keliavo po Žemaitiją, rinkdamas kalbos ir etnografinę medžiagą. Čia jis buvo tiesiog priverstas atkreipti dėmesį į piliakalnius, nes kur tik piliakalnis — ten ir padavimas apie jį. E. Volteris užrašinėjo įvairius duomenis apie garsesnius piliakalnius: Luokavą, Vegerius, Žagarę, Luponis, Jurgaičius. Aplankė jis ir garsiąją Šatriją. Duomenų apie piliakalnius jis gaudavo ir iš pavienių asmenų. Antai duomenys apie Gandingos piliakalnį ir greta jo esantį senovės kapinyną paimti iš J. Kuznecovo pranešimo, daryto 1871 m. Imperatoriškosios geografinės draugijos Siaurės vakarų skyriuje. E. Volteriui piliakalniai buvo svarbūs dar ir tuo, kad iš jų jis tikėjosi daugiau sužinoti apie senąją krašto buitį [Вольтер Э., 1887a. C. 235-236]. Tuo laiku išryškėjo jo potraukis senajai krašto istorijai. Labiausiai E. Volterį kaip kalbininką domino istoriniuose šaltiniuose užrašyti XIII-XIV a. vietovardžiai. Jis vienas pirmųjų pradėjo bandyti juos lokalizuoti. [p. 71].

ENProfessor Eduardas Volteris (1856-1941) is known better as a linguist and ethnographer. His archaeological activities have not been studied, and his research has not been published yet. E. Volteris travelled all over Samogitia in 1886-1887. Then he collected material on ancient monuments and also localized a place of the Apuolė Castle. During the years of Independent Lithuania being Director of the Kaunas Museum, he took care of protection of ancient monuments and examined small demolished burials, too. The most important monument examined by E. Volteris was the Apuolė hill-fort (1928-1931). In 1931, there worked a complex expedition in Apuolė, in which Swedish archaeologists under the leadership of B. Nerman took part. It was the first research work on hill-forts in Lithuania during the years of Independent Republic.