Moterų kūryba: raiškos strategijos ir aiškinimai
LTLytinė tapatybė - pamatinis feminizmo klausimas, gvildenamas įvairiuose kūrybinės veiklos bei teorinės minties baruose. Dailės kritika nėra išimtis. Per pastaruosius tris dešimtmečius lytinio tapatumo analizės principai čia patyrė svarbius kokybinius pokyčius, kurie tapo visos akademinės tradicijos permąstymo išdava. Žlugus universalaus mokslo vizijai, o kartu ir nedalomo subjekto idėjai, lytinių savitumų (lygiagreta su rasinėmis, klasinėmis, kultūrinėmis ir kt. ypatybėmis) aiškinimas pasaidinėje bendruomenėje įgavo ypač platų atgarsį. Tačiau Lietuvos dailėtyroje „humanistinis subjektas“ dar nenužengė nuo pjedestalo. Vis dar gajus romantiškasis „transcendentalaus“ kūrėjo, tariamai įveikiančio rasinę, socialinę, lytinę duotybę, mitas. Ignoruojamas jau chrestomatiniu tapęs faktas, jog autonomija besipuikuojąs, visus konfliktus bei prieštaravimus savyje pašalinęs individas, kurį buvo įprasta vadinti apibendrintu „žmogaus“ vardu, iš esmės tėra falinė asmenybė, o jos autokratijos pabaiga skatina ieškoti naujų, įvairialypio subjekto raišką atitinkančių analizės kriterijų.„Dailininkas“ negali būti aiškinamas kaip universali sąvoka. Kūrybos rezultatus lemia daugybė vidinių ir išorinių asmenybę formuojančių veiksnių, kur lytinei tapatybei tenka ypač reikšmingas vaidmuo. Antra vertus, pati lytinės tapatybės samprata nėra tiksliai apibrėžta. Ji istoriškai kinta. Todėl siekiant nustatyti kriterijus, pagal kuriuos galima tyrinėti lytiškumo aspektus dailėje, svarbu atsižvelgti į jo sampratą formuojančių kriterijų įvairovę. Šio straipsnio tikslas - aptarti falinio genijaus hegemoniją griaunančias teorines nuostatas, kurios leidžia kalbėti apie moteriškos raiškos ypatumus, apsvarstyti jų sampratos kaitą, taip pat apibrėžti pagrindines (negalima aprėpti jų visų) dailininkėms būdingas saviraiškos strategijas.
ENSex / gender identity is one of the main questions of feminism discussed in different fields of theoretical thought and applied art. During the last three decades art criticism underwent substantial changes as a result of rethinking of academic inheritance. The concept of „artist" has lost its universal meaning and creativity is appreciated as a multiple result of outside and inside factors. Discussing creativity, the problem of sex / gender identity plays an important role. However, the notion of sex / gender identity is not strictly defined. And if we want to examine those aspects in arts, we have to realize their diversity. This article discusses ideas which undermine hegemony of phallic genius, stresses the features of women artists' expression and show the change of it.
