Oliavimai pavasario kalendorinių švenčių ir apeigų kontekste

LTOliavimai – piemenų šūksniai apdainavimai – taikomi Sekminių rytą pramigusiam, laiku neišginusiam gyvulių piemeniui, todėl sietini ne tik su piemenų, bet ir Sekminių apeigomis bei visų Sekminių dainų bei apeigų ciklu. Įvairios Europos tautos turi akivaizdžių piemenų pašiepimo per Sekmines papročių panašumų. Oliavimų garsažodis „lelio“ skambėjo Suvalkijoje, Šiaurės Lietuvoje (Mažeikių ir Žagarės krašte), latvių bei estų piemenų dainose. Panašūs ar visiškai tapatūs mūsų oliavimams garsažodžiai žinomi ir kitų Europos tautų piemenų šūksniuose: lenkų („hola“), slovakų (‚helo“), rumunų („alau“), austrų („halarei“) ir pan. Tai liudija apie šio žanro senumą ir senus „tarptautinius“ ryšius. Galimos oliavimų sąsajos ir su senomis pavasario aukojimo apeigomis. Įvairių garsažodžių šūksnių gausa tekstuose, Dievo minėjimas jambinis ritminis melodikos piešinys rodo, kad šie šūksniai galėjo būti kaip komunikacinė priemonė su tam tikra dievybe. Muzikinė sandara atskleidžia žanro archajišką kilmę. Visų derminių grupių oliavimų muzikinę skalę sudarantys vienetai nėra įprasti, būdingi dvidešimto amžiaus antrosios pusės liaudies muzikai. Mažiausias matas čia ne tonas ar pustonis, o mikrotonai, iš kurių sudaryta visa muzikinė skalė. Glissando oliavimuose yra tiesioginis šio žanro senumo „liudininkas“. Specifinis oliavimų atlikimo būdas – pirštais drebinant gerklę. Oliavimų ritminių struktūrų tapatumai su instrumentine muzikos ritmika liudija, jog oliavimai yra ankstyvosios, sinkretinės liaudies muzikos reiškinys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Oliavimai; Pavasario kalendorinės šventės; Apeigos; Oliavimai; Springtime calendar feasts; Rites.

ENShepherd grazing songs were used during the morning of Pentacost for the sleepy shepherd that had not given his animals enough time to graze, which is why they are not only only linked to the customs of shepherds, but also Pentacostal customs. Various European nations have clear similar customs of making light of shepherds during Pentacost. The Lithuanian word “lelio”, which imitates a sound found in nature and which can be found in grazing songs, could be heard in the songs of the Suvalkija region, Northern Lithuania and shepherd songs of Latvians and Estonians. There are possible shepherd grazing songs’ connections with ancient rituals of spring sacrifice. The large number of words based on sounds in nature in texts that were shouted or sung, and the mentioning of God with a sketch of an iambic rythmical melody shows that this shouting or singing could have been a kind of a tool of communication with a certain kind of goddess. The musical structure reveals the archaic origins of this genre. The units that make up the musical scale of the songs of all tone groups are not those that are characteristic for folk music from the second half of the 20th century. The smallest measurement is not a tone or halftones, but microtones, which the entire musical scale is made from. The glissando in shepherd grazing songs is the direct witness of the ancientness of this genre. The identical aspects of the rhythmical structures of shepherd grazing songs with the rhythm of instrumental music shows, that shepherd grazing songs are an expression of early syncretic folk music.