Plėšimo sudėties probleminiai aspektai
LTPlėšimas yra viena iš pavojingiausių nusikalstamų veikų, kurios pavojingumą lemia kėsinamasis į pagrindines baudžiamosios teisės saugomas vertybes − asmens nuosavybę, sveikatą ir laisvę. Minėtojo nusikaltimo pavojingumas susijęs su smurtiniu kėsinimusi į kito asmens nuosavybę. Tai ne tik viena iš pavojingiausių, bet ir viena iš dažniausiai daromų nusikalstamų nuosavybei veikų, dėl to plėšimo bylos sudaro didelę teismų darbo krūvio dalį. Priėmus 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą buvo įtvirtinta nauja plėšimo nusikaltimo sudėtis. Svarbių pokyčių įvyko nustatant pagrindinės plėšimo sudėties požymius, atnaujintos ir kvalifikuotosios plėšimo sudėtys. Buvo iš esmės pakeistas plėšimo veikos padarymo būdo požymis, kuris lėmė ir kitokį veikos baigtumo vertinimą, sukurta visiškai kitokia kvalifikuojamųjų požymių grupavimo sistema, įtvirtinti iki tol netaikyti kvalifikuojamieji požymiai ir kt. Taigi teisėkūra pateikė naują plėšimo sudėties aiškinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo iššūkį, o iškeltieji uždaviniai sprendžiami jau daugiau nei dešimt metų. Plėšimo sudėčiai suteikus naują, baudžiamajame įstatyme įtvirtintą turinį, nuo 2000 m. BK įsigaliojimo buvo plėtojama kasacijos praktika, įtvirtinusi pagrindus tinkamai taikyti įstatymą ir kurti minėtojo nusikaltimo sampratą, tačiau vientisų mokslinių tyrimų šia tema praktiškai nebuvo atliekama. Trūkstant mokslinių plėšimo sudėties tyrimų, nelengva įvertinti ne tik 2000 m. BK 180 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties sandarą ir pačią nusikaltimo sampratą, bet kyla sunkumų pateikiant ir sisteminį nusikaltimų nuosavybei vertinimą, apimantį teisės aktuose įtvirtintų nusikaltimo sudėties požymių aiškumą, nuoseklumą, vidinę nuostatų darną.
ENRobbery is one of the most dangerous criminal offences, because it encroaches on the fundamental values protected by criminal law − personal property, health and freedom. The dangerousness of this crime relates to a violent attempt against another person's property. Not only that is one of the most dangerous but also one of the most often committed criminal offences against property and, as a result, robbery cases constitute the highest workload for courts. The adoption of the 2000 Criminal Code of the Republic of Lithuania established new elements of the crime of robbery. Important changes were introduced in the principal attributes of the elements of robbery, the qualified elements of robbery were also revised. A substantial change was made in the attribute ‘way of commission of robbery’, which also predetermined a different assessment of offence completion; an entirely different system for grouping the qualifying attributes was created, introducing the qualifying attributes that had not been applied until that time, etc. Thus, the legislation brought about a new challenge in the interpretation of robbery elements and application of the criminal law, and the set objectives have been pursued for more than a decade already. With the new content of the robbery elements established in the criminal law, the case law of cassation has been developed since the entry into force of the 2000 CC that laid down the foundations for proper application of the law and for the development of the concept of the said crime, however, there was, in principle, no consistent research on this topic. In response to these challenges, the dissertation includes a complex study of the elements of robbery.
