Vilniaus tautinių mažumų požiūris j Lietuvą

LTStraipsnyje nagrinėjamas Vilniaus tautinių mažumų požiūris į Lietuvą. Pirmiausiai yra analizuojama tautinių mažumų raida, apibūdinamos rusų, lenkų, baltarusių ir žydų bendruomenės, pagrindinės jų charakteristikos, darančios poveikį identitetui. Pažymima, kad šios tautinės mažumos turi ryškių ypatumų, kurie skiria jas tiek nuo titulinės lietuvių tautos, tiek nuo kitų tautinių bendruomenių. Prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, jų požiūris į Lietuvą ženkliai skyrėsi nuo Lietuvos nepriklausomybės siekusių lietuvių. Atkūrus Lietuvos Respubliką, tautinių mažumų atstovų nuostatos kito. Per dvidešimt metų, praėjusių nuo 1993 m. vilniečių tyrimo, gerokai pakito Vilniaus gyventojų tautinė sudėtis. Išaugus lietuvių skaičiui ir jų procentui, tautinės mažumos mažėjo tiek skaičiumi, tiek procentine gyventojų dalimi. Kita vertus, lenkų skaičius ir procentinė dalis viršijo rusų skaičių. Tautinių mažumų savimonėje įvyko ryškūs pokyčiai. Jaunosios kartos žymiai geriau moka valstybinę lietuvių kalbą, jie nesisieja su sovietine praeitimi. Tai viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau rusų bei lenkų Lietuvą laiko savo Tėvyne ir tapatinasi su lietuvių tauta. Vilniaus tautinės mažumos - lenkai, rusai, baltarusiai - vis didesnį dėmesį skiria ir savo tautų kalboms. Rusų kalbai praradus valstybinės kalbos statusą, lietuvių kalbai tapus ne tik valstybine bet ir kasdienio gyvenimo kalba, toks dėmesys savajai kalbai yra svarbus ugdant tautinę kultūrą.

ENThe article analyzes attitudes of ethnic minorities of Vilnius tovvards Lithuania. Article starts with development and description of ethnic minorities. Russian, Polish, Belarusian and Jevvish communities are described through features, important to their identity. It is important to notice that the minorities have distinctive features, divide them both from the titular Lithuanian nation and from the other ethnic communities. Before the Restoration of Lithuanian Independence their attitudes towards Lithuania significantly differed from the Lithuanians that were struggling for Lithuanian independence. After the Restoration of Lithuanian Republic attitudes of ethnic minorities were changing constantly. Within tvventy years since the research of Vilnius inhabitants in 1993, Vilnius population significantly changed its ethnic composition. The increase of the number and percentage of Lithuanians means decrease of ethnic minorities in both the number and percentage of the population. On the other hand, Polish number and percentage exceeded the Russian one. There were significant changes in consciousness of minorities. The younger generations have much better knowledge of the official Lithuanian language; they are not linked with the Soviet past. This is one of the factors that more Russians and Poles name Lithuania their Motherland; identify themselves with the Lithuanian nation. Ethnic minorities of Vilnius- Poles, Russians, Belarusians-devote increasing attention to their languages too. While Russian language lošt its status as national language and Lithuanian language became both statė and everyday language, focus of ethnic minorities on their own languages became an important aspect of national cultural development.