Įvairių Lietuvos gyventojų grupių tapatinimasis su Lietuvos valstybingumu, jos laisve ir materialios gerovės siekiai

LTŠiame straipsnyje, remiantis 1990-2013 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto bei jo pagrindu reorganizuotų institucijų (Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto, So cialinių tyrimų instituto, Lietuvos socialinių tyrimų centro) sociologinių tyrimų duomeni mis, nagrinėjamas jvairių Lietuvos gyventojų grupių tapatinimasis su nepriklausomybės, valstybingumo, laisvės vertybėmis ir jų santykis su materialios gerovės siekiais. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu Lietuvos gyventojų grupių prioritetai dažniau siai buvo teikiami laisvės idealams įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę, svarbiu ateities konstravimo veiksniu tapo materialios gerovės siekiai. Veikiant ekonominėms krizėms, tapatinimasis su Lietuvos laisvės, valstybingumo idealais ar materialios gerovės siekiais ėmė artėti prie tikimybinio pasiskirstymo- vienos antrosios. Po paskutinės ekonomi nės krizės pastebėta tendencija, kad laisvės idealai yra svarbesni specialistams, labiau išsimokslinusiems ir didesnes pajamas vienam šeimos nariui gaunantiems Lietuvos gy ventojams. Nors dalis tirtų gyventojų tikėjosi greitesnio ekonominio pakilimo ir patyrė tam tikrų nusivylimų, prioritetai vis dėlto teikiami Lietuvos valstybingumo, laisvės ir jos istorinės praeities simbolinėms išraiškoms. Simbolinio tapatumo lauke aktualizuojamos etnolingvistinės išraiškos.

ENIdentification with statehood, freedom of Lithuania and material values atittudes of va rious groups the citizens of Lithuania in this article through the data of sociological researches in 1990-2013 by the Lithuanian Sočiai Research Centre are analised. In the period of restoration of the independence of Lithuania the priorities were given for the ideals of fre edom, but in the period of the consolidating of independence material vvell-being became important factor of the constructing of the future. Through the impact of economic crisis the priorities on these cases became probabilistic: half and half. After the latest economic crisis in Lithuania there is tendention, that ideals of freedom are of more importance to specialists with high education and with bigest income. Although the inhabitants of Lithuania expect a more quickly increasing economy and have had some dissapointments, but the symbols of the statehood of Lithuania have priorities nevertheless. In the field of the symbolic identity the etnolinguistic expressions are actualised.