Vokiečių pradžios mokyklų Lietuvoje 1918-1940 metais raidos bendrieji bruožai

LTStraipsnyje yra nagrinėjamas vokiečių pradžios mokyklų skaičius per visą nepriklausomybės laikotarpį, atskleidžiamos minėtų mokyklų skaičiaus kitimo tendencijos ir analizuojamos jų priežastys. Darbe yra analizuojama Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos politika, susijusi su vokiečių pradžios mokyklų steigimu, jų išlaikymu ir priežiūra. Ypač daug dėmesio skiriama Švietimo ministerijos priemonėms, kurių dėka buvo siekiama riboti lietuvių tautybės vaikų mokymąsi vokiečių pradžios mokyklose. Dauguma šių mokyklų buvo įsteigtos Pirmojo pasaulinio karo metu ir veikė Lietuvos srityse, besiribojančiose su Rytų Prūsija. Straipsnyje atskleidžiama konfrontacija tarp to meto Švietimo ministerijos, kuri taikė mokinių tautybės nustatymo procedūrą atsižvelgiant į tėvų pasuose nurodytą tautybę ir Lietuvos vokiečių kultūrinės sąjungos, kuri visomis priemonėmis priešinosi tokiai ministerijos politikai. Taip pat atskleidžiamos minėtos draugijos priemonės steigti Lietuvoje kuo daugiau vokiečių pradžios mokyklų. Straipsnio autoriaus pateikti faktai rodo, jog per du nepriklausomybės dešimtmečius vokiečių pradžios mokyklų ir jas lankančių mokinių sumažėjo maždaug keturis kartus. Akcentuojama, jog vokiečių pradžios mokyklų Lietuvoje padėtis buvo nacistinės Vokietijos žiniasklaidos ir politikų akiratyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vokiečių pradžios mokyklos Lietuvoje; Lietuvos švietimo politika; Lietuvos vokiečių požiūris.

ENThe article investigates the number of German primary schools during the entire period of independence, reveals tendencies of changes in the number of said schools and analyses their causes. The policy of the Ministry of Education of the Republic of Lithuania related to the establishment of German primary schools, their maintenance and supervision is analysed. Especially much attention is devoted to the measures applied by the Ministry of Education thereby it was sought to limit learning of children of the Lithuanian nationality in German primary schools. The majority of these schools were established during the First World War and functioned in those areas of Lithuania, which bordered on East Prussia. The article reveals confrontation between the then Ministry of Education, which applied the procedure of establishing the nationality of pupils taking into consideration the nationality indicated in parents’ passports and the Lithuanian German Cultural Union, which opposed in every possible way to such policy pursued by the Ministry. Also, measures taken by said Union to establish as many as possible German primary schools in Lithuania are revealed. The facts presented by the author of the article show that within two decades of independence the number of German primary schools and that of pupils attending them decreased by nearly as much as four times. It is accentuated that the condition of German primary schools in Lithuania was within the range of vision of the German mass media and politicians.