LTIvanas Ivanovičius Lappo (1869–1944) yra profesionalus istorikas, kurio pagrindinė tyrimų tema buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir pagrindiniai jos dokumentai – Lietuvos statutas ir Lietuvos metrika. Akademinė filosofija nebuvo pagrindinė jo tyrimų sritis, tačiau jis plėtojo praktinę filosofiją. Lappo veikla – ne tik istoriko tyrimai, bet ir tam tikros pasaulėžiūros išraiška. Pirma, jis buvo istorijos metodologijos kūrėjas ir istorijos ugdymo metodų specialistas. 1935 m. pavasarį jis skaitė paskaitas apie istorijos dėstymo metodiką Kauno universitete. Antra, būdamas plataus akiračio, jis palaikė glaudžius ryšius su filosofais, socialinių mokslų atstovais ir teologais bei aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime. Pagrindinė Lappo praktinės filosofijos taikymo sritis buvo istorijos filosofija – Lietuvos istorijos filosofija. Ji buvo sutelkta į dviejų ontologinių Lietuvos istorijos sluoksnių koreliaciją – XVI a. antrosios pusės – XVII a. pradžios ir pirmosios XX amžiaus pusės. Abiems laikotarpiams būdinga tai, kad tuo metu Rytų Europoje vyksta reikšmingos geopolitinės pertvarkos, kurios braižo šiuolaikinį Europos politinį žemėlapį ir įtvirtina tarptautinės teisės principus. Straipsnyje aptariamos Lappo gyvenimo aplinkybės ir profesinės veiklos ypatybės. Atskleidžiama jo požiūrių įvairovė, kurią sieja savita istorijos filosofija, kurią rekonstruoti turėtų ne istorikai, o filosofai.