The Uniqueness of the beloved: reflections upon Levinas’ view

LTEmmanuelio Levino požiūrį į meilę atskleidžia išskirtinis jo dėmesys mylimojo unikalumui. Šio straipsnio autoriaus požiūriu, unikalumas meilėje yra svarbus, tačiau tai nėra vienintelis reikšmingas veiksnys; mylimojo savitumas yra toks pat svarbus. Levino filosofijoje meilė ir unikalumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Vis dėlto joje nepakankamai gilinamasi į psichologinę meilės prigimtį. Levinas teigia, kad meilės unikalumas kyla iš pasirinkimo būti atsakingu už kitą. Unikalumas svarbus emociniame gyvenime, tačiau unikalumo aspektas negali visapusiškai paaiškinti meilės fenomeno. Emocinio akto analizė atskleidžia, kad jo metu susiduriama su dviem esminiais elementais: įvykio prigimtimi ir jo aktualumu sau. Pirmasis elementas susijęs su įvykio savybių kokybe, kuri gali būti vertinama lyginant skirtingas savybes. Antrojo elemento analizė yra sudėtingesnė, nes aktualumą sau lemia skirtingi veiksniai, kurie skleidžiasi įvairiomis kryptimis. Unikalumas yra pagrindinis veiksnys, kuris lemia aktualumą sau; kiti veiksniai yra stabilumas ir pokytis. Santykis su kitu yra esminis emociniame gyvenime ir etikoje. Levinas grindžia žmogiškųjų santykių sampratą kito unikalumu. Jo požiūriu, kito atsakas į meilę neturi jokios įtakos meilei. Toks požiūris į kito vaidmenį meilėje išlieka kaip idealas, primenantis mums apie kito unikalumą. Vis dėlto filosofas nepateikia išsamaus psichologinio meilės apibūdinimo.