Ikimokyklinio amžiaus vaikų tautodailinio ugdymo sąlygos šeimoje

LTTautodailė užima vis svarbesnę vietą ugdant vaikus, todėl vaikų darželiuose iš šeimos yra tikimasi vis daugiau paramos. Nors daugelis tėvų ir pripažįsta tautodailės reikšmę vaikams, tačiau apie pusė jų nesidomi šiuo menu. Tokie tėvai nei namuose nesukuria aplinkos, kurioje būtų gausu tautodailės dirbinių, nei nuveda vaikus į parodas ir muziejus. Palankesnės sąlygos domėtis vaikams tautodaile yra rajonuose gyvenančiose šeimose, nes jose yra daugiau tėvų, besidominčių liaudies menu. Geras arba pakankamai geras sąlygas vaikų tautodailiniam ugdymui šeimoje sudaro tėvai, kuriems artima liaudies dailė arba kurie patys yra tautodailininkai. Tokiose šeimose gausu dirbinių, liaudies meno knygų, todėl vaikai gali įgyti nemažai patirties. Vaikai šiandien jaunose šeimose nemato, kad tėvai užsiimtų įvairiais dailiaisiais amatais. Tačiau jie mato pakankamai įvairių dirbinių namuose bei kitose vietose. Pastebėta, kad vaikų matyti įvairūs dirbiniai siejasi su šiandien atgimstančiomis tradicijomis ir papročiais. Norėtųsi tikėti, jog per šių vaikų pasaulį pamažėl tautodailė atras savo vietą ir šeimoje.Reikšminiai žodžiai: Ikimokyklinio amžiaus vaikai; Tautodailinis ugdymas; Šeima; Ikimokyklinės įstaigos.

ENFamily was the place where Lithuanian folk arts, national traditions, and customs have been fostered and preserved. Permanent interaction with the works of the folk art can help children to become aware of specifics of art creation, folk decorations, and give an impulse for creativity. Our research aimed at finding out what are the conditions for children in a modern family to acquire folk art experience, how varied are opportunities to acquire such an experience. Foe this purpose we have carried our research by questioning 476 families living in various places of Lithuania and having children that attend kindergartens. Results of the research have demonstrated that 65.3% of parent very favourably value influence of folk art of young children. However, 69.2% of them state that they have no connection to the folk arts. Almost in every family (74.9%) children are able to find at least one book on folk art, but only every second child has ever looked over these books. In average, only 43% of children can see at home handicraft were made of textiles, wood, ceramics, straw, twigs, etc. Children of only 5.6% families can see their parents engaged in such handicrafts. Quite often families are involved in knitting and needlework: in 78.6% of families children can see knitting and in 57.5%—needlework. Experience of the children is connected to the renascence of traditions and customs. The research has disclosed that not many children have ever attended folk art exhibitions and museums. After reviewing results, we can state that only half of families create conditions for enriching children’s experience. Pedagogues face the task—how to apply the experience that hey have and help children to acquire folk-art experience to successfully take over acceptable cultural values.