Socialiniai judėjimai ir daugybės iškilimas šiuolaikinės politinės filosofijos kontekste

LTPrancūzų filosofų – Michelio Foucault, Gilles’io Deleuze’o ir jo knygų bendraautorio, psichiatro, politinio aktyvisto Félixo Guattari (toliau – D&G) – kartu bei atskirai parašyti tekstai padarė didžiulę įtaką ne tik šiuolaikinei politinei filosofijai, bet ir šiuolaikiniam aktyvizmui. Jų nagrinėtas temas perėmė ir „transliavo“ ne tik įvairūs teoretikai, bet ir šiuolaikiniai socialiniai judėjimai, savo ruožtu taip pat inspiravę Foucault bei D&G tekstus. Šiuolaikiniais socialiniais judėjimais vadinu įvairius kairiuosius ir anarchistinius judėjimus, susiformavusius po septintajame dešimtmetyje kilusio maišto prieš kapitalistinės visuomenės disciplinos ir kontrolės mechanizmus. Neortodoksinės marksizmo srovės, antrosios ir trečiosios bangos feministės, anarchistai ir paskutiniajame XX a. dešimtmetyje iškilę, įvairias visame pasaulyje bręstančias alternatyvas korporaciniam kapitalizmui sujungę alterglobalistų judėjimai siekė keisti pasaulį ne perimdami valdžios monopolį, o pasitelkdami netradicines, nuolat kintančias pasipriešinimo formas. Šiame tekste nagrinėsiu vieno teoretikus ir aktyvistus subūrusio judėjimo – autonomistų – minties raidą, apžvelgsiu specifines sąvokas ir idėjas, kurios siejasi su D&G ir Foucault iškeltomis sąvokomis ir idėjomis. Nors Lietuvoje šių autorių vardai yra dažnai girdimi, jų politinė mintis ir ypač jos implikacijos šiuolaikiniame socialinės tvarkos paradigmos ir socialinių judėjimų kontekste lieka plačiai nenagrinėtos. Šią spragą bus bandoma užpildyti parodant, kaip naujieji socialiniai judėjimai, jų organizavimosi ir saviraiškos formos politinėje filosofijoje inspiruoja daugybės sampratos persvarstymą globalinio kapitalizmo kontekste. Pagrindiniai žodžiai: socialiniai judėjimai, aktyvizmas, daugybė, disciplina, kontrolė, biopolitika.

ENThe texts of Michel Foucault, Gilles Deleuze, and Felix Guattari made a huge impact both on contemporary political philosophy and contemporary social activism. The subjects analyzed by these philosophers were not only further investigated by different theoreticians, but also ‘transmitted’ by contemporary social movements, which in turn also inspired the texts of these philosophers. By contemporary social movements, I mean the entire spectrum of the Left and anarchist movements which emerged after the 1960s revolt against the disciplinary and control mechanisms of capitalist society. Non-orthodox Marxist trends, second- and third-wave feminists, anarchists, and the alterglobalist movements, which emerged in the last decade of the 20th century, embracing different alternatives to corporate capitalism that sprang from all over the world, sought to change the world not by taking over the power monopoly, but by using non-traditional, constantly changing forms of resistance. This text is also an attempt to show how contemporary social movements, their forms of organization and self-expression inspire the reconsideration of the concept of multitude in the context of global capitalism. The concepts of micropolitics, disciplinary and control societies, and biopolitics by Deleuze, Guattari, and Foucault referred to the existence of a specific social subject – the multitude. The rebelliousness and multiplicity of the multitude impelled modern and contemporary power structures to tackle repression and to confine the disciplined individual within binary structures in order to separate him from the dangerous outside and later to subsume the creative energy of the multitude within capitalist production under the surveillance of state institutions.By referring to Nietzsche’s genealogical differentiation between active and reactive forces, we maintain that the fundamental social conflict in the contemporary world arises between the multitude, which seeks to affirm its diversity and difference, and the reactionary crowd, which says ‘No’ to everything that comes from the outside. The formation of the contemporary multitude is conditioned by the contemporary mode of production, which allows intelligent, communicative, and affective labour power to create autonomous spaces and networks – the commons – beyond the state’s mechanisms of discipline and control. The concept of multitude, developed by Foucault, Deleuze, Guattari, and their followers, witnesses the emergence of contemporary social movements: they rise from below, rejecting the taking of power, cutting hierarchical or hegemonic relations, and seeking autonomy, diversity, and affirmation of difference. Keywords: social movements, activism, multitude, discipline, control, biopolitics.