Žvaigždžių dialogas
LTStraipsnyje aptariami Algirdo Juliaus Greimo ir Juozo Miltinio bendravimo dokumentai: Miltinio marginalijos Greimo knygo-se, Greimo įrašai Miltiniui atsiųstose knygose, laiškai ir atviru-kai. Abu kūrėjus siejo glaudus ryšys su prancūzų kultūra. Greimas Prancūzijoje baigė filologijos studijas, apgynė daktaro disertaciją, įkūrė Paryžiaus semiotikos mokyklą. Miltinį, kaip aktorių ir režisierių, išugdė prancūzų teatras. Miltinio humani-tariniame akiratyje atsidūrė daug autorių, kuriais savo darbuose rėmėsi Greimas. Tai buvo pamatas neakivaizdiniam jųdviejų dialogui. Struktūrinėje semantikoje Miltinis paryškina atraminį metodolo-ginį Greimo teiginį: „Žmogaus pasaulis mums iš esmės atrodo apibūdinamas kaip reikšmės pasaulis. Pasaulis gali būti vadinamas „žmogišku“ tik tiek, kiek jis ką nors reiškia.“ Knygos Apie prasmę įvade, be kita ko, jį patraukia išvada, kad prasmė nėra linijinis ir vienaplanis reikšmių susiejimas, o tam tikra kryptis arba intencionalumas ir tikslingumas. Režisierių sudomino semiotinė tiesos samprata, apibrėžianti prasmę kaip „prasminį efektą“, kurį sukuria sakomas arba užrašytas diskursas Siųsdamas Miltiniui savo studiją apie Maupassant’o novelę „Du draugai“ Greimas apibūdino ją kaip tekstą, kuris kalba apie Paryžių, apie draugystę, apie laisvę. Paryžius ir draugystė buvo semantinė šių neakivaizdinių bičiulių bendravimo ašis. Viename naujametiniame atviruke Greimas kreipiasi į Miltinį kaip į „mielą bitininką“. „Tekstas apie laisvę“ savo ruožtu yra nuoroda į Greimo politinę biografiją.Įspūdinga dedikacija, įrašyta antrajame Greimo semiotinių esė rinkinyje Du sens II: „J. Miltiniui – žvaigždei žvaigždė – A. J. Greimas.“ Knygos Įvade Miltinis išskyrė siūlymą semiotinę pasijų teoriją grįsti modalumų terminais. Atidžiausiai perskai-tytas poskyris apie tiesosakos modalumus. Išėjus Greimo darbų rinktinei lietuvių kalba, Miltinis dėmesingai perskaitė knygos sudarytojo Rolando Pavilionio įžanginį straipsnį. Greta enciklopedinės informacijos apie Greimo semiotikos kalbinį ir filosofinį kontekstą, jo dėmesį patraukė Greimo interviu prancūzų spaudoje citatos ir „turbūt filosofiškiausios ir jausmingiausios Greimo knygos“ Apie netobulumą pristatymas. Greimo ir Miltinio susirašinėjime išnyko nuotolis tarp adresanto ir adresato. Perfrazuojant Greimą, „voko pastogėje“ susitiko du lygiaverčiai kūrėjai.
