Rengimo šeimai tendencijos

LTTvirta šeima – dorovinio tautos stabilumo ir istorinio jos išlikimo garantas. Jaunimo rengimas(is) šeimai iki šiol neprarado savo reikšmės. Tyrimo tikslas – atskleisti rengimo šeimai tendencijas Lietuvoje ir kitose šalyse. Sovietiniais okupacijos metais rengimas šeimai buvo perdėm ideologizuotas bei centralizuotas. Propaguotas toks šeimos modelis, kuriame dominavo ir už daugumą dalykų buvo atsakinga moteris. To meto pedagoginėje literatūroje moteriškumo, vyriškumo ugdymas laikytas reikšminga rengimo (-si) šeimai sąlyga. Atkūrus nepriklausomybę, rengimo šeimai sistema modeliuojama atsižvelgiant į tautos tradicijas, pažangią Lietuvos pedagoginės minties raidą bei kitų šalių patirtį. Apžvelgus rengimo šeimai tendencijas užsienio šalyse paaiškėjo veiksniai, turintys įtakos rengimo šeimai programų tikslų bei turinio ypatumams kiekvienos šalies mastu: visuomenės poreikiai, kultūrinės tradicijos bei normos, įvairūs socialiniai pokyčiai. Rengimo šeimai turinio ypatumai reiškiasi integracija, įvairumu, lankstumu, moksleivių bei visuomenės poreikių paisymu. Pati rengimo šeimai sistema kuriama kaip atviras lankstus modelis, apimantis tiek formaliąsias, tiek neformaliąsias ugdymo institucijas.Reikšminiai žodžiai: Rengimas šeimai; Rengimo šeimai tendencijos; Preparation for family; Tendencies of preparation for family.

ENA stable family is a guarantee of moral stability of the nation and its survival in history. Preparation of the youth for family life has not lost its value. The goal of the study is to disclose trends of preparation for family life in Lithuania and other countries. During the years of the Soviet occupation, preparation for family life was too ideologised and centralised. The family model dominated the woman who was also responsible for majority of tasks was propagated. In the pedagogical literature of that time education of femininity and masculinity was deemed to be an important condition of preparation for family life. After restoration of the independent the system of preparation for family life has been modelled taking account of national traditions, advanced progress of the Lithuanian pedagogical thought and experience of other countries. An overview of trends of preparation for family life in foreign countries has pointed to factors having impact on peculiarities of goals and content of programmes of preparation for family life on the national scale: public needs, cultural traditions and norms and various social changes. Peculiarities of the content of preparation for family life are reflected in integration, diversity, flexibility and meeting of needs of pupils and the society. The very system of preparation for family life is developed as an open flexible model covering both formal and informal educational institutions.