Naujas fundamentinių šaltinių leidinys

LTStebuklinių pasakų pirmąjį tomą sudarė ir parengė Jūratė Šlekonytė – folkloristė, išsiskirianti kryptingu dėmesiu pasakojamajam folklorui, projekto, kurio metu buvo sukurta virtuali Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka (knygadvaris.lt), vadovė, daugelio straipsnių, skirtų lietuvių pasakiniam palikimui, autorė. Dainynas – reglamentuotas leidinys, kurio tomai rengiami vadovaujantis „Lietuvių liaudies dainyno ruošimo“ instrukcija (1980). Ar buvo panaši instrukcija, kad ir nespausdinta, sudaryta planuojant fundamentinių pasakos šaltinių seriją? Ko gero, ne, nes nei knygos „Pratarmėje“, nei įvadiniuose jos straipsniuose apie tai nekalbama. Matyt, J. Šlekonytės pasirinktas pasakų tomo formavimo modelis bus traktuojamas kaip pavyzdys ir atliks nerašytos instrukcijos vaidmenį rengiant ir kitus tomus. Kaip įprasta serijinių knygų pirmojo tomo pradinėse paaiškinamosiose dalyse, „Pratarmėje“ glaustai nusakoma naujojo leidinio svarba, savitumas, paskirtis ir, dalykiškai pristatant kiekvieną tomo struktūros elementą, supažindinama su jo sandara. Pastaroji informacija išliks aktuali ir kitiems Lietuvių pasakojamosios tautosakos tomams, aišku, jei tik juose bus laikomasi pirmame tome pasirinktų medžiagos pateikimo būdų. [Iš teksto, p. 219]