[Holocaust education in Lithuania: community, conflict, and the making of civil society]

LTRecenzijoje aptariama Christine Beresniovos monografija „Holokausto švietimas Lietuvoje: bendruomenė, konfliktai ir pilietinės visuomenės kūrimas“, publikuota Lanhame (JAV) 2017 m. Tai – reikšmingas indėlis į diskusijas apie Holokausto atmintį Lietuvoje. Dėmesys sutelktas į Holokausto ugdomąją reikšmę. 1 skyriuje aprašomi atminties politikos pokyčiai, Lietuvos institucijų ir komisijų veikla. Tačiau plačiau neaptariamos diskusijos Lietuvos visuomenėje, neatskleidžiama požiūrių įvairovė. 2 skyriuje tyrinėjami elito veiksmai, skatinant Holokausto švietimą. Svarbus indėlis – JAV elito moralizuojančio požiūrio atskleidimas. 3 skyriuje sumaniai tyrinėjami stereotipai, tarptautines galios struktūros ir moralines vertybės, nagrinėjami orientalizmo ir europeizacijos diskursai. 4 skyriuje analizuojama mokytojų motyvacija vykdyti švietimą apie Holokaustą. 5 skyriuje tyrinėjama sunaikintos žydų kultūros tema. Litvakų istorijos apžvalgoje yra klaidų, tačiau ji pakankamai gerai vaizduoja žydų patirties įvairovę. 6 skyriuje aptariami diskursai ir kontrdiskursai, tačiau tai daroma pernelyg supaprastintai, daug dėmesio skiriant kraštutinių dešiniųjų diskursui. 7 skyriuje pateikiama įdomi antropologinė analizė, kaip švietimas apie Holokaustą kuria bendruomenes. Tyrimai atlikti 2007–2015 m., kai keitėsi tarptautinė aplinka, veikianti atminties diskursus Baltijos regione. Knygoje Rytų Europa suvokiama kaip nediferencijuota visuma, skirtinga nuo Vakarų. Esama klaidingo daugumos lietuvių kaip barbariškų antisemitų traktavimo. Vis dėlto indėlis yra reikšmingesnis nei trūkumai.