LTRecenzijoje aptariama Beatos Kalęba monografija „Kryžkelė: lenkų literatūra lietuvių tautinio atgimimo aplinkoje“, išleista anglų kalba 2016 m. Krokuvos universiteto leidykloje. Krokuvos Jogailaičių universiteto Lietuvos kultūros centro vadovė parengė knygą, kuri yra svarbus indėlis į šiuolaikinius lietuvių nacionalizmo tyrimus. Ji kelia klausimus, kaip lietuvių tautinio judėjimo ideologai traktavo, suprato ir pasitelkė istorinę ir grožinę literatūrą lenkų kalba. Recenzijoje daugiausia dėmesio skiriama tyrimų metodikai ir išvadoms, o ne struktūriniam aprašymui. Knygos įvade apibrėžiama erdvinė XIX a. Lietuvos koncepcija ir aptariami dvikalbystės klausimai. Kalęba siūlo atsisakyti sąvokos lenkų literatūra ir vartoti sąvoką lenkų kalba parašyta literatūra. Daugelis rašė lenkiškai, nes šia kalba kalbėjo namuose ir tai buvo tinkamiausia priemonė idėjoms reikšti, tačiau tai nebūtinai reiškė asmens apsisprendimą tapatintis tik su lenkų tauta. Autorė aptaria XIX a. pab. išryškėjusią kryžkelę, kai dar nebuvo aiškaus tautinių bendruomenių atskyrimo. Išvadose teigiama, kad lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjai vadovavosi etnolingvistine nacionalizmo samprata. Daugumai lietuviškosios periodikos atstovų lenkų kalba sukurti literatūros kūriniai teikė motyvus, temas ir idėjas. Inteligentija pasitelkė lenkų romantiškos literatūros kūrinius kaip ideologinę ir stilistinę priemonę. Monografija padeda suprasti XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių nacionalinį diskursą ir atskleidžia, kodėl istorinė ir grožinė literatūra lenkų kalba buvo svarbi lietuvių inteligentijai.