Lazdijų RKB parapijos mirties metrikai byloja
LTŽmonių gyvenime mirtis nuolat būdavo greta. Siaučiant užkrečiamųjų ligų epidemijoms, mirdavo ištisos šeimos, o ypač dažnai vaikai. Vieną dieną tėvai laidoja vieną, po savaitės kitą, dar po keleto dienų ir trečią vaikelį. Pirmosios nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu vaiko mirtis vis dar buvo gana natūralus dalykas. Šalis pagal kūdikių mirtingumo rodiklį atsidurdavo tarp pirmaujančiųjų Europoje. Didelis buvo ir suaugusiųjų mirtingumas. 1938–1939 m. tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo vos 55 metai. Žmogaus gyvenimo trukmė ir kūdikių mirtingumas – vieni patikimiausių visuomenės gerovės rodiklių, apibendrinančių nesuskaičiuojamą daugybę veiksnių. Tai objektyvūs ženklai, kokiomis sąlygomis gyveno visuomenė: kokia buvo medicinos priežiūra, mityba, higienos sąlygos ir kt. Kokios ligos dažniausiai tapdavo prieškario gyventojų mirties priežastimi? Koks buvo kūdikių mirtingumas? Koks santykis tarp mirusiųjų natūralia ir priešlaikine (dėl nelaimingo atsitikimo, nužudymo, savižudybės) mirtimi? Atsakyti į tokius klausimus iš dalies padeda bažnyčių mirties metrikų knygos. Tuo tikslu pasirinkta panagrinėti Lazdijų RKB parapijos mirties metrikų knygas, pildytas 1922–1938 m. laikotarpiu [p. 40].
ENIn the lives of people, the death was constantly aside. The entire families, especially children, were driven to death in the rage of contagious disease epidemics. One day parents could lose one child, one week after another, and a few days later a third baby. During the first period of independence of Lithuania, the death of a child was still a thing natural enough. According to the infant mortality rate, the country ranked among the leaders in Europe. Adult mortality was also high. In 1938-1939 a likely life expectancy in Lithuania was only 55 years old. Human life expectancy and infant mortality are among the most reliable indicators of public welfare encompassing countless factors. These are objective signs of the conditions under which the society lived: what medical care, nutrition, hygiene conditions, etc. were. What diseases did most commonly cause the deaths of pre-war people? What was infant mortality? What is the correlation between the natural death and the premature death (due to an accident, murder, or suicide)? It is the Church's Death Metrics Book that helps to partly answer these questions. For this purpose, the Death Metrics Books of the Lazdijai RKB Parish, completed in the period of 1922-1938, were chosen for the study. The territory of the Lazdijai Parish then was a part of the Seinai County, which was characterized by the smallest population and the territory occupied. With reference to the 1923 Population Census, 6698 inhabitants lived in the Lazdijai County, and Lazdijai was the centre of the Seinai County, where the only one hospital was functioning.
