LTXV a. pabaigoje – XVII a. viduryje LDK šiaurės rytų regionas (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje) buvo pastovių karinių konfliktų tarp LDK ir Maskvos valstybės zona. Kariniai veiksmai neaplenkė dabartinės Baltarusijos šiaurės rytinės dalies 1558–1570 m. Livonijos karo metu. Maskvėnai 1563 m. užėmė Polocką ir didelę Polocko žemės dalį. Kaip šio regiono gyventojai reagavo į naująją valdžią? Kokias tarpusavio sąveikos formas ir charakterį įgavo santykiai tarp maskvėnų ir polockiečių? Į tai ir bandoma atsakyti šiame straipsnyje, kuriame be publikuotų šaltinių į mokslinę apyvartą įvedama daug naujos, anksčiau neskelbtos medžiagos iš Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo. Pateikiami faktai ir įvykių analizė paneigia sovietiniu laikotarpiu sukurtą mitą apie Maskvos kariuomenės „išvaduojamąją misiją“ Polocko žemėje. Straipsnyje atskleidžiami sudėtingi vietinių valstiečių ir miestiečių santykiai ne tik su Maskvos, bet ir su LDK valdžiomis, abiejų šalių kareiviais. Vis dėlto sovietinėje istoriografijoje propaguota tezė, esą valstietija siekė „prisijungti prie Rusijos“, žvelgiant iš dabartinių mokslinių pozicijų yra nekorektiška. Reikia atsižvelgti ir į vietinių gyventojų požiūrio į valdžią diferenciaciją. Vienaip į valdžios nurodymus reagavo Dysnos seniūnijoje, kitaip Vitebske ar Oršoje. Kaip ten bežiūrėtume, būtų per daug drąsu, o svarbiausia nepagrįsta teigti apie šiaurės rytų Baltarusijos gyventojų masines promaskvietiškas simpatijas, nors „promaskvietiškos partijos“ šalininkų ir galima rasti. Savo sudėtinga padėtį užimtame LDK pasienio krašte suprato ir maskvėnų valdžia.