Род Антонія дэ Кгрыпа, муляра замка Гарадзенскага, у канцы XVI - першай палове XVII ст

LTItalų mūrininko Antonijaus de Kgripos asmenybė yra gerai žinoma istorikams. XVI a. pabaigoje jis dalyvavo perstatant senąją pilį Gardine, o taip pat parapijinę bažnyčią. Senuose šaltiniuose jo pavardės užrašymas įvairuoja, dėl to ir istoriografijoje sutinkamos kelios formos. Šiame straipsnyje pasirinkta forma yra Kgripa, išlaikant digrafą kg. Iki šiol šis asmuo istorikų buvo traktuojamas kaip techninis darbuotojas įgyvendinantis architektų idėjas. Jo likimu detaliau nesidomėta. Straipsnyje jam skiriamas pagrindinis dėmesys įtraukiant į mokslinę apyvartą daug senosios, iki šiol nepanaudotos šaltinių medžiagos iš Baltarusijos nacionalinio istorinio archyvo filialo Gardine ir Gardino istorinio-archeologinio muziejaus. Antonijus de Kgripa maždaug XVI a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje išvyko iš Italijos į Lenkiją, kur dirbo statybose. 1580 m. jis pasirodė Gardine, kur tęsia savo statybinę veiklą, perstatydamas pilį monarchui. Steponas Batoras jam ir jo šeimai iki gyvos galvos skiria žemės kaime netoli Gardino. Vėliau jis gavo dar papildomai valakų kituose kaimuose už gerai atliktus darbus mieste. Vėliau dėl turto kilo įvairių konfliktų, kuriuose figūruoja ne tik pats de Kgripa, bet ir jo turto paveldėtojai. Šie konfliktai nagrinėti teismuose, dėl to yra išlikę atitinkamų šaltinių. Iš jų aiškėja, kad 1598 m. de Kgripa dar buvo gyvas. Iš to daroma išvada, kad Gardine jis gyveno virš 18 metų. Manytina, kad A. de Kgripa buvo ne paprastas „techninis“ darbuotojas, o pagrindinis miesto statytojas valdant Steponui Batorui ir Žygimantui III Vazai, už ką monarchai jam atsidėkojo.