Ivan The Terrible’s imperial title and problem of its recognition in the West and in the East

LT1547 m. Maskvos valdovu tapęs Ivanas IV buvo karūnuotas caru. Beveik po šimtmečio šį titulą pripažino kaimyninės Europos šalys; titulas tapo vienu pagrindinių maskvėnų užsienio politikos įrankiu. Rusijos ideologai siekė įtikinti Europos valdovus oficialiuose dokumentuose vadinti Ivaną IV caru. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė priešinosi šio titulo pripažinimui. Titulą buvo siekiama panaudoti diplomatijos tikslams įgyvendinti ir prisijungti naujas teritorijas. Caro titulo reikšmė politikoje – nuo istorinių argumentų iki pripažinimo – yra pagrindinė šio tyrimo tema. Slaviškojo termino „caras“ prasmė išgyveno kelis istorinės raidos etapus. Oficialus Ivano Rūsčiojo caro titulo prisiėmimas ir intensyvi jo kampanija, kuria buvo siekiama gauti tarptautinį pripažinimą, užsienyje sulaukė įvairių vertinimų. Katalikiškosios Vakarų valstybės caro titulą suvokė kaip krikščioniškuose kraštuose vyravusį imperatoriaus titulą. Kadangi šios valstybės pripažino tik vieną imperatorių – Šventosios Romos imperijos imperatorių, teisinis kito krikščionių imperatoriaus pripažinimas būtų reiškęs valstybių sistemos sugriovimą. Todėl naują titulą, prilygstantį imperatoriui, pripažino tik silpnos katalikiškos valstybių sistemos narės. LDK caro titulas įgijo specifinę traktuotę. Jo pripažinimas būtų sukėlęs pavojų LDK dėl maskviečių pretenzijų į jai priklausiusias žemes. Straipsnyje parodoma, kaip maskvėnai diplomatiniu būdu siekė įteisinti caro titulą.