Даследаванне Мікольскага селішча
LTBaltarusijos Medilo rajone 1,5 km į pietryčius nuo kaimo Mikolcai (Мікольцы) ir 0,7 km į pietus nuo vienkiemio (buvusio dvaro) tuo pačiu pavadinimu yra piliakalnis. Vietiniai jį vadina Juoduoju Kalnu (Чорная Гара). Jis apima izoliuotą kalvą, kuri iškyla virš aplinkinės teritorijos 8–10 m. Iš pietinės pusės yra pelkėta dauba, o iš kitų pusių – ariamas laukas. Piliakalnio aikštelė kiek išgaubta, beveik apvali, jos plotas 40 x 35 m. Žemės gynybinių pylimų nėra. Piliakalnį 1954 m. tyrinėjo A. R. Mitrofanovas (А.Р.Мітрафанаў), 1956 m. – L. V. Aleksejevas (Л.В.Аляксееў), 1979 m. – straipsnio autorius. Iš trijų pusių (vakarų, pietų ir rytų) prie piliakalnio prisiglaudžia buvusi gyvenvietė. Ją 1964 m. išaiškino ir tyrė A. R. Mitrofanovas. 0,3–0,4 m gylio juodos spalvos kultūriniame sluoksnyje jis rado keramikos, girnos viršutinio akmens nuolaužą. 1981 m. šios gyvenvietės kasinėjimus pradėjo straipsnio autoriaus vadovaujama archeologų grupė. Svarbiausi kasinėjimo darbai buvo atlikti 1983 m., 1986–1991 m. Per 7 metus atidengtas kultūrinis sluoksnis 1240 kvadratinių metrų plote. Straipsnyje detaliai aprašoma kasinėjimų eiga, svarbiausi archeologiniai radiniai iš geležies, spalvotųjų metalų, kaulų, molio, akmens ir stiklo. Straipsnio gale kaip priedai pateikiama daug grafinės medžiagos. Tai 1981–1991 m. kasinėtų plotų schemos, 1983 m. II aikštelės kasinėjimo sienų profiliai, daugelio archeologinių radinių piešiniai.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai radiniai; Archeologiniai tyrimai; Baltų gentys; Geležies amžius; Gyvenvietės; Lietuvos I-ojojo tūkstantmečio istorija; Senovės gyvenvietės; Ancient Setlements; Archaeological Research; Archaeological findings; Archaeology; Iron Age; The Baltic Tribes; The Lithuanian 1 millenium history; Villages; Baltarusija (Belarus).
