Politinė retorika: vertybinės topikos dėmenys
LTPolitinė komunikacija neatsiejama nuo retorikos – įtikinimo meno, gebėjimo kurti paveikųjį diskursą, kurio pamatas yra „metodiškas atskleidimas to, kas, kalbant apie bet kokį dalyką, gali būti įtikinama“ (Aristotelis). Politinis diskursas išskirtinai stipriai aktualizuoja pragmatiškąją retorinio paveikumo funkciją ir jėgą. Ši funkcija ypač išryškėja rinkimų metu, politikams ir jų rinkiminių kampanijų kūrėjams disponuojant gausiais retorikos ištekliais paveikiajam diskursui kurti. K. Burke teigia, esą politinės retorikos funkcija – pasitelkus kalbines priemones formuoti auditorijos pažiūras bei įsitikinimus bei paveikti elgesį, kitaip tariant, manipuliuoti auditorija. Tai lemia politinės komunikacijos specifika: politiko siekis patraukti ir išlaikyti auditorijos dėmesį, reprezentuoti ir įtvirtinti savo įvaizdį, diegti parankius vertinimus, pažiūras, formuoti įsitikinimus. Politinės retorikos analizė gali atskleisti, kokias vertybes aktualizuoja politikai, kreipdamiesi į rinkėjus, taip pat – kokias retorinės persvazijos strategijas – „pažado retorikos“ topus – pasitelkia šiam tikslui. Pranešime pristatomo tyrimo tikslas – nustatyti 2015 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių partijų programose iškeltus vertybinius prioritetus, t. y. išanalizuoti vertybinę retorinę topiką. Taip pat siekiama nustatyti, kokia šių prioritetų pasirinkimo motyvacija. Politinis diskursas analizuojamas iš retorikos, kaip paveikiosios komunikacijos, mokslo pozicijų. Retorinė paveikaus diskurso tyrimo prieiga leidžia apibendrintai vertinti ir tam tikrų retorinių topų galimą paveikumą.
ENPolitical communication is inseparable from rhetoric – the art of persuasion, ability to create persuasive discourse, whose foundation is “methodical disclosure of something that can be persuasive in any topic” (Aristotle). Political discourse exceptionally strongly actualizes the pragmatic function and power of rhetorical affectivity. This function is particularly noticeable during elections, when politicians and their electoral campaign developers have in their disposition various resources of rhetoric to create persuasive discourse. According to Kenneth Burke, the function of political rhetoric is to affect the audience’s views, beliefs and behavior with the help of linguistic tools, in other words, to manipulate the audience. This is determined by particularity of political communication: the politician’s aim is to attract and keep the attention of the audience, to represent and strengthen the image, to form beliefs. The analysis of political rhetoric can reveal the values which politicians actualize in their appeals to voters and what strategies of rhetorical persuasion – topoi of the rhetoric of promise – are used for this aim. The aim of the research presented in this report is to determine value priorities raised in programs of the parties participating in the municipal election of the Republic of Lithuania in 2015, i.e. to analyze the topic of value rhetoric. The research also seeks to determine the motivation for choosing these priorities. Political discourse is analyzed from a position of the science of rhetoric as the persuasive communication. Rhetorical approach to persuasive discourse research allows for estimation of potential persuasiveness of particular rhetorical topoi.
