Lietuvybės problema Vilniaus vyskupijoje : recenzija

LTŠis straipsnis skirtas aptarti akademiko Vytauto Merkio knygą apie sudėtingus katalikų tikinčiųjų santykius trijų tautų ir kelių etninių grupių sankirtoje Vilniaus vyskupijoje, kai po Trečiojo Respublikos padalijimo ji buvo prijungta prie Rusijos. Autorė nurodo, kad Vytauto Merkio knyga „Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798 – 1918 m.“ skirta aptarti paribio tautų asimiliacijos procesus valstybėje. Straipsnio autorė atkreipia dėmesį į paties Vytauto Merkio lentelių, diagramų gausą. Svarbu, kad Vytautas Merkys panaudoja nemažą dalį dar netirtų archyvinių dokumentų ir faktų. Autorė pastebi, kad nepaisant viso šio gausaus faktografinio ir statistinio darbo, akademikui taip ir nepavyko pateikti savo asmeninių išvadų, o padarė tik teorines išvadas dėl atskirų tautinių grupių asimiliacijos, dvikalbystės ir kitus klausimus. Straipsnio autorė pastebi, kad V. Merkys savo knygoje daug dėmesio skiria šiems klausimams aptarti: 1) Rusijos caro biurokratinė politika Lietuvoje ir katalikų Bažnyčios atžvilgiu; 2) caro valdžios rusinimo klausimas; 3) tuometinės vyskupijos vadovu, kai kurių klebonų ir kunigų trumpų biografijų pateikimas; 4) V. Merkio pagrindiniai teiginiai spaudos klausimais (ypatingas dėmesys spaudos platintojams); XX a. religiniai konfliktai tarp tikinčiųjų lenkų ir lietuvių ir kitiem svarbiems klausimams. Autorė pastebi, kad V. Merkiui, rašant knygą, nebuvo svetimas pasikartojimas viename ar kitame jos skyriuje. Tačiau bendrą A Gaigalaitės nuomone, V. Merkio knyga yra vertingas įnašas į lietuvių istoriografiją.Reikšminiai žodžiai: Nacionaliniai santykiai; Vilniaus vyskupija; Bažnyčios istorija; Vytautas Merkys; National intercourse; Vilnius diocese; Church history.

ENThis article discusses the book of Vytautas Merkys on complex relationship of Catholic believers at the crossing point of three nations and several ethnic groups at Vilnius diocese, which after the third partition of the State became part of Russia. Author states that Merkys’ book “National Relations in Vilnius Diocese in 1798-1918” deals with assimilation processes of peripheral nations. Author focuses on the abundance of tables and diagrams of Merkys himself. Importantly, Merkys uses a vast majority of still unanalysed archive documents and facts. Despite such exhaustive factographical and statistical work, academician failed to make his personal conclusions and gave only theoretical ones regarding the assimilation of single national groups, bilingualism, etc. Author observes that Merkys’s books greatly centre on the following issues: 1) bureaucratic politics of the Russian tsar in Lithuania and against Catholic Church; 2) Russiniazation by tsar’s government; 3) presentation of brief biographies of the then leader of diocese, some deans and priests; 4) Merkys’ major statements on press issues, especially spreaders of press; religious conflicts of 20th century between the Polish and Lithuanian believers and other issues. Author observes that, writing the book, Merkys favoured repetitions in one or other sections. According to A. Gaigalaitė, the book of Merkys is a valuable contribution into the Lithuanian historiography.