[Arbeit als Hoffnung. Jüdische Ghettos in Litauen 1941–1944]

LTRecenzijoje apžvelgiama Joachimo Tauberio monografija apie žydų getus Lietuvoje 1941–1944 m., išleista Oldenburge 2015 m. Šeši skyriai apima šias temas: getų įkūrimą ir žydų žudynes Lietuvoje; getą kaip ekonominį reiškinį; getą kaip bendruomenės išlikimo ir pavergimo būdą; lietuvių ir žydų santykius; getų likvidavimo įtaką žydų darbininkų išnaudojimo sistemai. Paskutiniame skyriuje apibendrinami samprotavimai apie getą kaip darbo jėgos resursą. Stipriausias knygos aspektas yra pirminių šaltinių naudojimas: archyvinės medžiagos, asmeninių dokumentų ir atsiminimų. Tyrimui didžiausią reikšmę turėjo dokumentai, susiję su Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getų administravimu. Autorius nepasinaudojo Lietuvos ypatingojo archyvo medžiaga, kuri galėjo paaiškinti tam tikras faktines detales. Knygoje sutelkiamas dėmesys į darbo jėgos išnaudojimą Lietuvos getuose. Šiuo požiūriu tema mažai tyrinėta Lietuvos istoriografijoje. Autorius apmąsto teisinius, istorinius ir moralinius aspektus. Jis teigia, kad getų kalinių darbas Lietuvoje skiriasi nuo priverstinio darbo nacių koncentracijos stovyklose. Getų steigimo procesas Lietuvoje buvo pagrįstas pragmatiškais tikslais. Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getai savo pagrindinėmis funkcijomis skyrėsi nuo kitų, nebuvo griežtai izoliuoti. Geto darbo jėgą savo reikmėms naudojo Lietuvos verslininkai. Monografijoje pateikti faktai sudaro gana idealizuotą geto įvaizdį. Joje nagrinėjami klausimai turi būti istorikų kritiškai įvertinti. Knyga skatina plėsti Holokausto atminties diskursą.