[Art of identity and memory: toward a cultural history of the two world wars in Lithuania]

LTRecenzijoje aptariama G. Jankevičiūtės ir R. Žukienės sudaryta knyga „Tapatybės ir atminties menas: dviejų pasaulinių karų Lietuvos kultūros istorija“, išleista anglų kalba Bostone 2016 m. Kolektyvinis kultūros istorijos tyrimas sieja architektūros, muzikos, vaizduojamojo meno ir literatūros sritis. Atskiri skyriai, sutelkti į kontekstą, pasižymi skirtinga metodika. Nagrinėjama karo įtaka meno gyvenimui. Redaktorės nuveikė didelį darbą supaprastindamos stilių, tačiau Vakarų skaitytojams gali būti sunku atpažinti vietos administracinių vienetų, žmonių ir vietų pavadinimus. Pirmame skyriuje L. Briedis aptaria vokiečių dailėtyrininko ir žurnalisto Pauliaus Fechterio gyvenimą Vilniuje 1916–1918 m. Antrame skyriuje L. Laučkaitė-Surgailienė apžvelgia meninį Vilniaus žydų palikimą. Trečiame – A. Narušytė analizuoja represuotų žmonių fotografijas. Kitame – G. Jankevičiūtė tyrinėja meno ir kasdienio gyvenimo sąveiką Antrojo pasaulinio karo metais. Penktame – R. Žukienė aptaria Lietuvos perkeltųjų asmenų meninę kūrybą Vokietijoje 1945–1950 m. Šeštajame – R. Antanavičiūtė klausia, kodėl Lietuvoje nėra viešos atminties apie Pirmąjį pasaulinį karą. Nuoseklią struktūrą pertraukia septintas skyrius, skirtas rusų filmo „Blokada“ (2006) analizei. Aštuntajame – L. Lempertienė nagrinėja žydų atminties pasakojimus. Paskutiniame – R. Stankevičiūtė pateikia karo įkvėptos muzikinės kultūros analizę. Knyga sprendžia klausimus, susijusius su Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų istorija, okupacinių režimų pobūdžiu, pasipriešinimo politika, bendradarbiavimu ir traumine atmintimi.