[Литва в политике Варшавы и Москвы в 1918-1926 годах]

LTRecenzijoje aptariama Marijos Pavlovos monografija „Lietuva Varšuvos ir Maskvos politikoje 1918–1926 m. (Posovietinės ir Rytų Europos studijos, 10)“, 2016 m. rusų kalba išleista Maskvoje. Monografija parengta disertacijos pagrindu, pagrįsta gausia istoriografine literatūra, Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos archyvų medžiaga. Įvade pateiktas bendras tarpukario paveikslas. Keturios knygos dalys, statistiniai duomenys ir nuotraukos – susiję su Lietuva. Pirmoji dalis apima pradinį Lietuvos ir Lenkijos konflikto laikotarpį. Antroje dalyje aptariami nesėkmingi Tautų Sąjungos bandymai išspręsti Lietuvos ir Lenkijos konfliktą. Trečioje – apžvelgiamos Varšuvos pastangos plėsti dominavimą regione 1922–1925 m. Ketvirtoji dalis skirta abipusio nepuolimo paktui, Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutarties pasirašymui 1926 m. rugsėjo 28 d. Pabaigoje daroma išvada, kad Maskva traktavo Lietuvą kaip savo saugumo sistemos elementą. Knygoje pateikta chronologinė diplomatinės istorijos epizodų apžvalga. Knyga patvirtina Vakarų istorijoje vyravusią versiją, kad Maskvos interesai Lietuvos atžvilgiu susiję su karo prieš Lenkiją kontekstu. Maskvoje pasirašytą Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartį autorė siūlo suprasti kaip Rusijos geros valios Lietuvai pareiškimo rezultatą. Klausimas, kodėl Sovietų Rusija priėmė Lenkijos rekomenduojamą susitarimo versiją, lieka atviras. Knygoje adekvačiai aprašytos diplomatinės peripetijos. Autorė gana sėkmingai įsilieja į tarpukario tyrinėtojų gretas, skatindama toliau tyrinėti Lenkijos ir Rusijos, Rusijos ir Lietuvos konfliktų priežastis.