[The Tsar’s foreign faiths. Toleration and the fate of religious freedom in imperial Russia

LTRecenzijoje aptariama Paulo W. Werth’o knyga „Caro kitakilmiai tikėjimai. Tolerancija ir religinės laisvės likimas imperinėje Rusijoje“, išleista Oksfordo universiteto leidykloje 2014 m. Monografijoje tyrinėjama, kaip Rusija, būdama konfesine valstybe, reagavo į modernizmo iššūkius. Autorius atskleidžia, kaip autokratinis režimas svetimus tikėjimus pajungė saviems tikslams. Tai – išsamus XIX a. imperinės Rusijos konfesinės politikos tyrimas. Autorius sutelkia dėmesį į tolerancijos, religijos ir sąžinės laisvės sąvokas bei jų išraišką praktikoje. Kiekvienas skyrius turi loginę struktūrą ir apibendrinimą Mokslinis aparatas demonstruoja aukštą akademinę kokybę. Knygos pradžioje supažindinama su imperijos konfesine struktūra. Toliau analizuojama valdančiųjų konfesinė dinamika ir vieningos konfesinės struktūros siekis. Stinga aiškesnio požiūrio į asmeninį pasirinkimą ir individualius dvasinius įsitikinimus. Autorius apžvelgia reformų erą, aptardamas pokyčius Lenkijos karalystėje. Paskutinėje dalyje atskleidžia, kaip nacionalizmo samprata koregavo religijos statusą. Svarstydamas apie katalikybės rusifikaciją, autorius galėjo aiškiau apibrėžti regioną (Minsko, Vilniaus ir Žemaitijos vyskupijas). Knyga parodo, kaip konfesinė valstybė negalėjo įgyvendinti deklaruojamos tolerancijos, sąžinės laisvės. Ji atskleidžia tikėjimo įvairovę valstybėje, kuri leidžia giliau analizuoti atskirų konfesijų ir tikėjimų situaciją Rusijos imperijoje, įvertinti stačiatikių bažnyčios galią ir reikšmingumą.