[Lietuvos istorija. T. 6, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje (1588–1733 metais)]

LTRecenzijoje aptariama Gintauto Sliesoriūno knyga „Lietuvos istorija, VI tomas: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588–1733 metais)“, išleista Lietuvos istorijos instituto leidykloje 2015 m. Tai – Lietuvos istorijos sintezės šeštasis tomas. Knyga apima 1588–1733 m. laikotarpį. Siūlydama naują Liublino laikotarpio istorinę skalę, ji nukrypsta nuo įprasto XVII–XVIII a. periodizavimo. Tomas koncentruojasi į pokyčius Lietuvos visuomenėje. 1588 m. pasirinkimas yra pagrįstas, nes priėmus Trečiąjį Lietuvos statutą buvo baigtas formuoti bajorų luomas, įtvirtintos didikų demokratijos institucijos ir padarytos kelios lietuviams reikšmingos pataisos sąjungos sutartyje. Knygos turinys susistemintas pagal temas. Atlikęs Lietuvos teritorijos, gyventojų ir valstybinių institucijų tyrimą, antroje dalyje autorius analizuoja Lietuvos visuomenę, pristatydamas dvarus, etninę sudėtį ir religiją. Trečioje dalyje pateikiama glausta politinių įvykių apžvalga. Autorius siekia pusiausvyros tarp akademinio ir populiaraus stiliaus, todėl knyga lengvai skaitoma. Knygoje daug naujai interpretuojamų klausimų, nurodančių istoriografines klaidas. Ypatingo dėmesio nusipelno skyrius apie Lietuvos sienas. Knyga remiasi pirminiais šaltiniais ir moksline literatūra, tačiau turi visus istorinės sintezės žanrui būdingus trūkumus – esama spragų, klaidingų interpretacijų, nenuoseklumo. Vis dėlto tai – aukšto lygio akademinis darbas, kurį verta pateikti užsienio skaitytojui.