[Наследники Витовта: династическая война в Великом княжестве Литовском в 30-е годы XV века]

LTRecenzijoje aptariama Rusijos mokslų akademijos ir Rusijos istorijos instituto atstovo Sergejaus V. Polekhovo monografija „Vytauto įpėdiniai: dinastijų karas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. 4 dešimtmetyje“, išleista 2015 m. Maskvoje. Knygos pagrindą sudaro daktaro disertacija. Medžiaga rinkta Austrijos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos archyvuose ir bibliotekose. XV a. 4 deš. prasidėjęs pilietinis karas kėlė iššūkį LDK stabilumui. Pasak knygos autoriaus, Vytauto sukurta valstybė iššūkį sėkmingai įveikė, patyrusi nedidelių teritorinių nuostolių. Knygą sudaro dvi dalys: tyrimas ir priedai. Tiriamąją dalį sudaro trys skyriai išdėstyti chronologine tvarka. Tyrime keliami klausimai apie pilietinio karo priežastis ir po Vytauto mirties įvykusių procesų pobūdį. Autorius analizuoja įvykius, atsižvelgdamas į politines ir socialines LDK realijas XIV a. pab. – XV a. vid. Daugiausiai dėmesio skiria valdžios struktūrų funkcionavimui, valstybės ir regioninio elito veiklai. Teigiama, kad rusėnų žemių integracija į LDK davė teigiamų rezultatų. Monografijos prieduose pateikiamos faksimilės, kurios nėra susiję su pačiu tekstu, tačiau praturtina jį naujais duomenimis. Tekste pasigendama griežtesnės tyrinėjamų grupių ir valdovų šalininkų kategorizacijos. Knygą galima būtų laikyti LDK XV a. pirmosios pusės enciklopedija. Studijoje giliau pažvelgta į siaurą pilietinio karo temą, nagrinėjamas platus klausimų ratas, susijęs su LDK politine ir socialine istorija.