Anglo-Soviet relations in the context of the Baltic problem, 1918–1922

LTStraipsnyje apžvelgiami Didžiosios Britanijos ir Sovietų Rusijos santykių raidos etapai vadinamosios „Baltijos problemos“ kontekste, kuri tarptautinės politikos erdvėje atsirado subyrėjus Rusijos imperijai, atėjus bolševikams į valdžią ir pradėjus jiems kovoti prieš karinę „baltųjų“ opoziciją, intervencinius Antantės šalių korpusus ir naujai susikūrusių nepriklausomų valstybių kariuomenes. Autorius koncentruojasi į dvišalių tarpvalstybinių santykių raidą, susijusią su trimis Baltijos valstybėmis – Estija, Latvija ir Lietuva, pastarąją pasirinkdamas pagrindiniu tyrimo objektu. Darbe keliami klausimai: kokį vaidmenį vaidino Baltijos regionas anglų ir sovietų santykiuose ankstyvaisiais pokario metais; kokie Londono ir Maskvos interesai susikirto rytinėje Baltijos regiono dalyje; kaip abiejų pusių požiūriai į naujai iškilusį regioną (ypač Lietuvą) koregavo jų vykdomą tarptautinę politiką analizuojamu laikotarpiu; kokių rezultatų Vaitholas ir Kremlius pasiekė laikydamiesi savų strategijų sprendžiant „Baltijos problemas“? Į šiuos klausimus bandoma atsakyti naudojantis archyvine medžiaga, spausdintais diplomatiniais dokumentais ir įvykių liudininkų atsiminimais. Straipsnis skirstomas į tris dalis: pirma, pristatomi ir įvertinami britų ir Sovietų politikos motyvai rytinėje Baltijos pakrantėje; antra, analizuojama Londono ir Maskvos požiūrio į Lietuvą kaita nagrinėjamu laikotarpiu; trečia, aptariama šio proceso reikšmė bandant sukurti Baltijos valstybių, įskaitant Lenkiją ir Suomiją, sąjungą. Viena pagrindinių straipsnyje pateikiamų išvadų teigia, kad galima pastebėti Didžiosios Britanijos politikos pokyčius Baltijos valstybių atžvilgiu: nuo savivaldos statuso propagavimo iki visiškos jų nepriklausomybės pripažinimo.Tokią politiką rėmė ir Sovietų valdžia, tačiau tuo pat metu ji aktyviai priešinosi Didžiosios Britanijos proteguojamos ir Tautų Lygos palaikomos Baltijos lygos (arba Federacijos) atsiradimui regione.

ENThe paper deals with the main trends in relations between Great Britain and Soviet Russia in the context of the ‘Baltic problem’, which emerged on the international agenda right after the collapse of the Russian Empire, in the process of the Bolsheviks assuming power and conducting a war against the Whites, the troops of the Entente, and the armies of the new independent states. The author focuses on subsequent stages in the decision-making process, and actual steps taken by London and Moscow with regard to the three new east Baltic states of Estonia, Latvia and Lithuania, taking the latter as a special case. In conclusion, a transition can be traced from the first attempts by Britain to guarantee mere self-governing status for the countries in question, to full recognition of their independence, supported by the Bolshevik government, which, however, opposed the emergence of the Baltic League (or Federation) under the indirect patronage of Britain supported by the League of Nations.